Grammatical category of evidentiality and its expression in Lithuanian

LTEvidencialumo kategorija lingvistinėje literatūroje yra vadinamas kitų formų vartojimas vietoj tiesioginės nuosakos atpasakojamojoje kalboje. Lietuvių kalboje šią funkciją atlieka dalyviai, pasakojama yra visais laikais, tačiau dažniausiai būtuoju laiku. Taigi pasakojimas dalyviais (kaip ir tiesioginė nuosaka) turi visus keturis laikus. Tai specifinė (dabar jau nykstanti) lietuvių kalbos ypatybė, akademinėse lietuvių kalbos gramatikose ir kai kuriuose straipsniuose dar priešinama su tiesiogine nuosaka, laikoma morfologinės nuosakos paradigmos nariu (modus relativus). Iš visų ide. kalbų būtent lietuvių kalba išlaikė senovinę dalyvių vartoseną, kurią motyvuoja senovinio vientisinio sakinio sandaros ypatybės. Tokia vartosena būdinga šnekamajai kalbai ir grožinei literatūrai. Šiuo atžvilgiu pastebimas didelis skirtumas nuo slavų ir germanų kalbų, taip pat ir nuo klasikinių sanskrito bei lotynų kalbų. Tačiau taip vadinamoji netiesioginė nuosaka yra ne opozicinė, o sinoniminė su tiesiogine nuosaka. Svarbiausias argumentas yra tas, kad visais atvejais galima tiesioginę nuosaką pakeisti vadinamąja netiesiogine ir nėra nė vieno konteksto, kur to padaryti būtų neįmanoma. Anglų kalboje nėra specialių formų evidencialumo kategorijai reikšti. Informacija perteikiama tiksliai, tačiau, kaip bebūtų gaila, vertime pranyksta tam tikri atspalviai, kurie yra jaučiami lietuvių kalboje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dalyvis; Tiesioginė nuosaka; Netiesioginė nuosaka; Evidencialumo kategorija; Neveikiamoji rūšis; Morfologinė nuosakos kategorija; Participle; Modus indicativus; Modus relativus; The category of evidentiality; Passive voice; Morphological category of mood.

ENOf all the Indo-European languages only Lithuanian has sustained the old usage of participles which is motivated by the structural features of old simple sentences. Nevertheless, in the course of time the use of participles has become more restricted and their modal function which is specific, uncharacteristic and untypical of other languages has been fading away. Participles perform the function of the category of evidentiality in the Lithuanian language. The participial narration (the same as the indicative mood) employs all the four tenses. Nevertheless, the past simple tense is the most frequent one. This is a specific (though declining) feature of Lithuanian which is contrasted with the indicative mood and is defined as a member of the paradigm of morphological category of mood (modus relativus) in all Lithuanian grammars and by some authors of scientific articles. However, modus relativus should not be regarded as the morphological category of mood. Modus relativus and modus indicativus are synonymous categories as there is not a single case in modern Lithuanian where modus relativus could not be interchanged or substituted by modus indicativus. The English language has no specific means to express the grammatical category of evidentiality; nevertheless, the information is not lost while translating from Lithuanian to English. However, some nuances which are felt in the original are forfeited in the translation. [From the publication]