LTStraipsnyje nagrinėjama kognityvinės metaforos raiška lietuvių poezijoje. Remiamasi daugiau nei 500 metaforų, surinktų iš poezijos rinkinio "XX amžiaus lietuvių poezija". Analizė grindžiama teoriniais ir praktiniais G. Lakoffo and M. Johnsono (1980, 1989, 1999), Turnerio (1987), Kövecseso (2002) darbais iš konceptualios metaforos teorijos. Kognityvinėje lingvistikoje metaforą galima tirti dviem būdais: 1) einant nuo kalbinės metaforos prie konceptualiosios, 2) einant nuo konceptualiosios metaforos prie kalbinės. Šiame tyrime panaudotas pirmasis metodas, t. y. tekstuose nustatomi dažniausiai pasikartojantys teminiai elementai -- metaforiniai pasakymai -- ir grupuojami pagal tai, kokias konceptualiąsias metaforas jie reiškia. Taigi konceptualiųjų metaforų nustatymo procedūrai naudotasi sociologiniu turinio analizės metodu. Išanalizavus surinktą medžiagą paaiškėjo, kad galima skirti tris konceptualiųjų metaforų donorines zonas: "laikas yra judantis objektas", "laikas yra erdvė", "laikas yra abstraktas". Nustatyta, jog laiko konceptų semantika gana stereotipinė, tarp jų nėra labai didelių semantinių skirtumų, kurie būdingi konceptualiosioms emocijų metaforoms.Reikšminiai žodžiai: Konceptualioji metafora; Kategorizavimas; Laiko kategorija; Konceptas; Konceptualioji kalbotyra; Conceptual metaphor; Categorization; Time category; Concept; Conceptual linguistics.
ENThe analysis of the current research is based on the theoretical and practical framework of the Conceptual Metaphor Theory by G. Lakoff and M. Johnson (1980, 1989, 1999), and works of Turner (1987), Kövecses (2002). The conceptual metaphor functions as a succinct representation of the structural relationship between an abstract notion (e.g. time) and a more concrete one (e.g. moving object). It generally has a structure represented as: X IS Y, where X stands for more abstract concept and Y for the lesser one. We shall view this structuring as a mapping of the terms from the Y domain back onto the corresponding elements of the X domain - from source to target. The purpose of the current research is to find out how TIME is conceptualized via metaphor in Lithuanian language and to explore the differences between the metaphoric usage of TIME and its hyponyms. The material for the analysis constituting approximately 546 examples has been selected from the book XX a. lietuvių poezija (The Lithuanian Poetry of the 20th Century). The research findings suggest that there are differences between the metaphoric usage of TIME and its hyponyms. The results reveal that TIME is mostly perceived through the basic physical experience: as a moving object, as space and as an abstract concept. [From the publication]