Knygos istorijos periodizacija: senosios ir naujosios knygos riba

LTStraipsnyje aptariamos su senosios knygos raidos periodizacija susijusios problemos, su kuriomis susiduria įvairių šalių, taip pat ir Lietuvos, knygotyrininkai, atskleidžiama, kaip tuos klausimus sprendė ir kokiais argumentais vadovavosi atskiros šalys ir regionai, išsamiai aptariama Lietuvos knygos istorijos periodizacija. Knygos istorijos periodizacijos kriterijų yra daug ir įvairių. Tiek Vakarų, tiek Vidurio, tiek ir Rytų Europos šalių mokslininkai sutaria, kad vienas svarbiausių periodizacijos argumentų yra visuomeninių ir ekonominių formacijų kaita. Pagrindą išskirti knygos raidos etapus taip pat teikia valstybės ir tarptautiniai politiniai įvykiai, globalūs ir lokalūs ekonomikos reiškiniai, knygininkystės kokybiniai procesai, naujų technologijų taikymas poligrafijoje ir leidyboje, subjektyvūs veiksniai, visuomenės pasaulėžvalginių, intelektinių, estetinių ir meninių nuostatų kaita. Senosios ir naujosios knygos skiriamosios ribos Vakarų ir Rytų Europoje aiškiai nesutampa. Nors bendro sutarimo ir nėra, tačiau dauguma Vakarų Europos mokslininkų linksta šią ribą sieti su 1800 metais. Baltijos šalių knygos mokslas taiko panašius periodizacijos kriterijus, tačiau datos nuo Vakaruose pripažintų 1800 metų gerokai nutolusios. Lietuvos knygos istorijos periodizacijoje senosios knygos epochos pabaiga straipsnio autorius siūlo laikyti 1864-uosius, naujosios pradžia - 1865-uosius metus. Kitokių periodizacijos sprendimų reikalauja Mažosios Lietuvos lietuviškos knygos istoriografija. Čia epochos pabaiga siūloma laikyti 1807-uosius, naujosios pradžia - 1808-uosius metus.Reikšminiai žodžiai: Periodizacija; Senosios knygos; Naujosios knygos; Knygos istorija; Spauda; Raida; Ribos; Periodization; Old books; Modern books; Book history; Publishing; Knygos istorijos periodizacija; Development; Lietuvos knygotyra; Dividing; Rusijos knygotyra; Europos knygotyra; Periodization of history books; Book science in Lithuania; Book science in Russia; Book science in Europa.

ENThe article discusses the problems related to periodization of the development of the ‘Old Book’ which are encountered by book researchers from different countries as well as Lithuania. The article reveals how individual countries and regions found solutions to these questions and which arguments were used as guidance; the periodization of the history of the Lithuanian Book is discussed in a great detail. There are many different criteria for periodization of the history of a book. Scholars from West, Middle and East Europe agree that change of social and economic formations is one of the main factors for periodization. State and international political events, global and local economic effects, qualitative processes in book sector, application of new technologies in printing and publishing, subjective factors and change in society’s world, intellectual, aesthetic and artistic approach provide the basis for recognition of separate stages in the development of a book. Dividing lines between the ‘Old Book’ and the ‘New Book’ in West and East Europe are clearly different. Even though there is no common agreement on this question, the majority of West European scholars tend to relate this line with year 1800. Book science in the Baltic states applies similar periodization criteria, but the dates are considerably later than year 1800 approved in the West. The author of the present article suggests that year 1864 is the end date of the ‘Old Book’ stage in the periodization of the history of the Lithuanian Book while the beginning of the ‘New Book’ should be considered to be the year 1865. The periodization of historiography of the Lithuanian book in Lithuania Minor should be different. In this case it is suggested to consider that the end of the stage is the year 1807 and the beginning of the new stage is the year 1808.