Karaliaučius lietuviškos knygos istorijoje

LTStraipsnyje analizuojama Karaliaučiaus lietuviškoji knyga jos leidybos, spausdinimo ir tematikos aspektais. Karaliaučiuje pirmoji lietuviška knyga, Martyno Mažvydo vadovėlis „Catechismvsa prasty Szadei, Makslas skaitiniu raschta yr giesmes <...>“, pasirodė 1547 m., paskutinioji, nežinomo autoriaus parengtas pasikalbėjimų žodynas „Vokiečių-lietuvių posakiai naudotis pasienio tarnyboje, - 1938 m. Per tokį ilgą laikotarpį ne tik knyga, bet ir visas daugiataučio miesto dvasinis gyvenimas patyrė esminių įtakų ir permainų. Lietuviškos knygos raidos savitumus labiausiai lėmė pačių lietuvių padėtis Prūsijos valstybėje. Jie buvo ir liko tautinė mažuma, todėl turėjo pakelti visoms tautinėms mažumoms skirtą socialinės, politinės ir kultūrinės priespaudos naštą. Lietuviškų knygų produkcijai įvairėti ir gausėti palankias sąlygas sudarė anksti susiformavę ir nuolat stiprėjantys Karaliaučiaus spaudos materialiniai ir techniniai pagrindai. Sąlygiškai auksiniais Karaliaučiaus lietuviškos knygos laikais galima pavadinti laikotarpį, prasidėjusį po Napoleono invazijos į Prūsiją. Per jį lietuviškai spausdino net 46 procentai miesto spaustuvių, tarp kurių kiekviena epocha sulaukdavo ryškaus lyderio. Pagal knygų skaičių Karaliaučius užėmė trečią vietą tarp septyniolikos Mažosios Lietuvos vietovių, palikusių pėdsaką lietuviškos spaudos istorijoje. Karaliaučius tyrinėtojų vertinamas kaip lietuviškos knygos pradininkas. Keturis šimtmečius jis palaikė lietuvių tautos gyvybingumą, ugdė intelektą ir priartino civilizaciją, stiprino dvasinę ir fizinę ištvermę ištikus istorijos negandoms.Reikšminiai žodžiai: Spaudos statistika; Spaustuvės; Leidyba; Knygos kultūra; Mažoji Lietuva; Printing statistics; Printing-houses; Publishing; Book culture; Minor Lithuania; Rytų Prūsija [East Prussia]; Karaliaučius; Karaliaučiaus spaustuvės; Mažosiso Lietuvos knygos istorija; Lithuania Minor; East Prussia; Königsberg; Printing house in Königsberg; Lithuania Minor book history.

ENThe article analyzes the Lithuanian books from Konigsberg in the aspects of their publishing, printing, and thematics. The first Lithuanian book Catechismvsa prasty Szadei, Makslas skaitiniu raschta yr giesmes <...> by Martynas Mažvydas appeared in 1547, whereas the last one was a conversation dictionary Vokiečių-lietuvių posakiai naudotis pasienio tarnyboje by an unknown author appeared in 1938. During such a long period of time, not only books but also the spiritual life of a multinational city underwent major influences and changes. The peculiarities of the development of a Lithuanian book were mostly determined by the situation of Lithuanian in a Prussian state. They were and remained a national minority, and therefore had to bear the burden of social, political and cultural oppression falling on all the ethnic minorities. Production and variety of Lithuanian books was favored by early-formed and constantly developing technical basis of press in Konigsberg. The period after Napoleon’s invasion to Prussia can be called a golden age of a Lithuanian book in Konigsberg. During this period, even 46 percent of printing houses in the town were printing in Lithuanian. According to the number of books printed, Konigsberg was the third among seventeen locations in Lithuania Minor, which left traces in the history of the Lithuanian press. Konigsberg was considered to be the headwaters of Lithuanian books by the scholars. For four centuries, it maintained the viability of the Lithuanian nation, trained intellect and bring closer to civilization, strengthened spiritual and physical endurance during the rigors of the history.