Artist roles in Lithuanian video art in 1990-2003

LTStraipsnyje yra analizuojami menininko vaidmenys Lietuvos video mene 1990 - 2003 metais pasitelkiant psichoanalizės, poststruktūralizmo, feminizmo ir kt. teorijas. Išskiriami ir metaforiškai įvardijami keli menininkų vaidmenys, kurie atspindi aktualiausias temas ir reprezentacijos metodus jų kūryboje. Meno ir gyvenimo sąryšis labiausiai išryškėja narcisistiniuose filmuose, čia menas yra savotiška autoterapijos priemonė. Tęsdamas performanso ir kūno meno tradicijas, "Pojūčių bandytojas" dėmesį kreipia į savo kūno pojūčius bei kartais šokiruojančius išgyvenimus. Dekonstruktoriaus poziciją, filmuodamas save tam tikroje rolėje, užima menininkas "Aktorius". Stebėjimo, tyrinėjimo, įvardijimo bei klasifikavimo veikla užsiima "Etnografas", kuris programiškai domisi kitoniškumu ir antropologija. Panašiai elgiasi "Kontempliuotojas", tačiau jam labiau rūpi neklasifikuojantis, neapibendrinantis žiūrėjimas, jis paskiria sau nekritiško, pasyvaus stebėtojo vaidmenį. "Komunikatorius" kuria bendravimo situaciją - lygiavertį santykį tarp autoriaus ir jo filmo herojų, tačiau tuomet jis su video darbo veikėjais savotiškai dalinasi autorystę.Reikšminiai žodžiai: Videomenas; Menininko vaidmenys; Video art; The artist's roles.

ENThe article analyzes roles of artist in video art in Lithuania during the years 1990 - 2003, through the psychoanalysis, poststructuralism, feminism and other theories. A number of roles of artists have been extracted and metaphorically identified that reflect the most relevant issues and methods of representation in their creative works. Rrelationship between the art and life is shown through narcistic films; here the art is a kind of autotherapy tool. Continuing the traditions of performance and body art, "Tester of Senses tester" addresses to his bodily sensations and sometimes shocking experiences. Position of deconstructor is taken by the artist "Actor" who films himself in a particular role. The "Ethnographer" is engaged in monitoring, surveying, naming and classification activities, and who has programmable interest in otherness and anthropology. The "Contemplator" behaves similarly, but he is more concerned about non-clasified, non-resumptive watching, he appoints the role of uncritical, passive observer to himself. The "Communicator" creates the situation of communication – i.e. equivalent relationship between the author and the heroes of his films, but then he shares the authorship with characters of his video work oddly.