Postmodernism in Lithuanian literature
LTStraipsnio autorė aptaria įvairias galimas Lietuvos kultūros diskurse susiklosčiusias postmodernizmo literatūroje sampratos variacijas. Straipsnio autorė dėsto, kad Tomas Venclova remdamasis Leszeku Kolakowskiu sako, jog postmodernioji literatūra rašoma pagal principą "viskas leista" (nuo šokiruojančių seksualinių ar siaubo scenų, nuo principinio kičo ar neskonybės ligi tokio svetimų tekstų naudojimo, kuris anksčiau buvo vadinamas plagiatu). Aušra Jurgutienė seka Umberto Eco, kuris postmodernų kūrinį interpretuoja kaip atvirą tekstą. Tokiame romane pasakojimas praranda centrą ir linijinę siužeto kryptį. Jį galima skaityti nuo bet kurios vietos, nes jame kuriamas pasaulis be ribų ir be įprastų kaitos dėsnių. Trečia vertus, yra sakoma, kad postmodernus rašymas yra toks, kuris demistifikuoja nusistovėjusius mitus, kuris naujai ir žaismingai interpretuoja tautinę simboliką. Ketvirta, teigiama, kad postmodernaus kūrinio intriga atsiskleidžianti tik per kaitaliojančio žiūros taškus, keičiančio erdvės ir laiko parametrus bei vaidmenis ironiško ir autoironiško pasakotojo žaismingą autorefleksiją. Straipsnio autorė šių kriterijų aspektu peržvelgia personaliąją eseistiką ir prieina prie išvados, kad lietuvių personalieji eseistai yra modernistai, išskyrus Herkų Kunčių. Straipsnio autorės nuomone, Kunčius savo postmoderniose esė patalpina pasakotoją anapus laiko ir erdvės perspektyvos. Jis nėra kontekstualus, o plūduriuoja tarp skirtingų kultūros įvaizdžių. Straipsnio autorė mano, kad šis laiko ir erdvės konteksto išnykimas yra vienas iš postmodernaus meno kūrinio bruožų.Reikšminiai žodžiai: Literatūra; Postmodernizmas; Laisvas rašymas; Nacionaliniai mitai; Saviironija; Absurdas; Lithuanian literature; Postmodernism; Free writing; National mythes; Self-irony; Absurd.
ENThe author of article discusses a range of possible variations prevailing in the concept of postmodern literature in Lithuanian cultural discourse. The author of article recites that Tomas Venclova says appealing to Leszek Kolakowski that postmodern literature is written in accordance with principle of "everything is allowed" (from shocking sex or horror scenes, from principled kitsch or insipidity to such use of alien texts, which was previously known as plagiarisms). Aušra Jurgutienė follows Umberto Eco, who interprets postmodern work as a plain text. Story loses the point and linear plot line in such novel. It can be read from any location because the world there is created without limits and without any usual shift laws. Third, it is said that postmodern writing is such a matter which demystifies established myths and which interprets national symbolism in new and playful way. Fourth, it is argued that intrigue of postmodern work is unfolded just through the point of rotational view modifying the narrator's playful autoreflection of spatial and temporal parameters as well as the roles of irony and self-irony. The author passes over personal essays in aspect of these criteria and concludes that personal Lithuanian essayists are modernists, except Herkus Kunčius. The point of the author of article, Kunčius puts the narrator beyond the perspective of time and space in his postmodern essays. He is not contextual, but floats between different cultural images. The author of the article believes that this extinction of time and space context is one of the features of postmodern works.
- Anamorfozės: nepamatinės filosofijos problemos / Audronė Žukauskaitė. Vilnius : Versus aureus, 2005. 254 p.
- Bendrinės kalbos normintojai ir besikurianti skaitmeninio modernizmo visuomenė / Rita Miliūnaitė. Kalbos kultūra. 2010, 83, p. 98-118.
- Lietuvių proza: krizė ar atsinaujinimas : lūžio ir pervartų laikas. 1989-2002 / Jūratė Sprindytė. Darbai ir dienos. 2002, t. 31, p. 37-54.
