Students' computer literacy : historical and social context

LTStraipsnyje apžvelgiama sąvokos „kompiuterinis raštingumas“ definicija, pristatomas istorinis „raštingumo“ ir „kompiuterinio raštingumo“ kontekstas, nagrinėjami socialinių faktorių įtakos kompiuterinio raštingumo raiškai šalies aukštojo mokslo sistemoje ypatumai. Straipsnyje analizuojama, kurie socialinės aplinkos veiksniai (pajamos, kurios yra socialinio ekonominio statuso požymis, galimybė naudotis kompiuterinėmis technologijomis, kontakto su kompiuteriu intensyvumas, lytiškumo stereotipų raiška ir kt.) esmingai paveikia studentų kompiuterinį raštingumą ir jo raidą (arba jos deficitą) ir kurie socialiniai veiksniai kompiuterinio raštingumo esmingiau nepaveikia. Atliktos konceptualios įvairių autorių studijos apie socialinės aplinkos poveikį kompiuterinio raštingumo raidai parodė, kad kompiuterinis raštingumas yra glaudžiai susijęs su supančia socialine aplinka. Apibendrinus tyrimo duomenis, konstatuojama, jog tyrimu nustatyti neigiami socialinio konteksto poveikiai kompiuteriniam raštingumui ribotų išteklių visuomenės kontekste yra reiškinys ir neigiamybė, ties kuria reikėtų susimąstyti švietimo politikos ir socialinės politikos specialistams. Rekomenduojama diskutuoti bei svarstyti galimas prevencines priemones. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kompiuterinis raštingumas; Studentai; Socialiniai veiksniai; Computer Literacy; Gender Stereotypes and Computer; Impact of social enviroment on CL.

ENThe effect of social factors on computer literacy from the ideological viewpoint of equal rights in Lithuania has not been analysed yet. Alongside with the regional problems, the author is to focus on more global scientific problems raised in the article. The aim of the research is to expose the influence of the variables of social character on the level of students’ computer literacy. The paper analyses the most significant empirical research findings, which demonstrate the social context of computer literacy. The research has validated the hypothesis that social factors have negative impact on computer literacy. The facts obtained show that computer literacy is dependent on social factors and socio-demographic variables – gender, contacts of the surveyed with a computer, possession of a PC at home, family incomes and gender stereotypes. Computer literacy, like reading, which is deservedly named as socialisation of socialisation or secondary socialisation, is a significant part for an individual’s successful socialisation, education and training for profession process. The obtained negative impact of social environment on computer literacy in the post-totalitarian society is a negative phenomenon that calls for consideration by the country’s education and social policy authorities.