Skalvių istorijos šaltiniai : Vėluikių kapinynas

LTSkalvių istorijos paminklai sistemingo lietuvių archeologų dėmesio susilaukia tik nuo XX a. devintojo dešimtmečio pradžios. Visa ligtolinė etninės teorijos mintis buvo pagrįsta vokiečių archeologų ir visų pirma Adalberto Becenbergerio (Adalbert Bezzenberger) tyrinėjimais XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Straipsnis skirtas skalvių etninei istorijai. Čia aptariami naujausi Nemuno žemupio ir skalvių arealo gyventojų laidojimo paminklų tyrinėjimai, skelbiama 2006-2007 metais tyrinėto Vėluikių plokštinio kapinyno medžiaga, nagrinėjami kapų chronologijos, įkapių tipologijos klausimai, daromos prielaidos apie etninį šių kapų priklausomumą, nagrinėjami dvasinės kultūros atspindžiai laidojimo papročiuose, gamybinės veiklos palikimas ginklų, darbo įrankių, buities reikmenų ir papuošalų srityse. Akcentuojama radinių - ginklų, žirgo aprangos ir buities reikmenų, papuošalų - autochtoninė kiltis. Keliamos prielaidos apie kai kuriuos bendruomenės socialinio gyvenimo aspektus, nagrinėjami jos santykiai su aplinkiniu baltų pasauliu ir likusiąja Europa. Etninės istorijos prasme reikšminga tai, kad yra patikslinta rytinė skalvių etnoso riba, - ji nusikėlė į Skaudvilės apylinkes šalia Ivangėnų Karšuvos piliakalnio. Skaitmeninėje žurnalo "Istorija" versijoje (CD) sudėta ir visa tyrinėjimų ataskaita, skaitmeninės radinių fotografijos, tyrinėjimų planai, radinių aprašymai ir viskas, kas gali būti reikalinga dirbantiems viduriniojo geležies amžiaus pradžios baltų kultūros tyrinėjimų baruose.Reikšminiai žodžiai: Senasis geležies amžius; Kapinynas; Laidosena; Roman Iron Age; Cemetery; Burial rites; Skalviai; Veluikių kapinynas; Kapai; Karinis elitas; Tautų kraustymosi laikotarpis; Scalvians; Vėluikiai cemetery; Burials; warrior elite; Migration Period; Vėluikių kapinynas; IV-V a.; Skalvių visuomenė; Laidojimo papročiai; įkapių tipologija ir chronologija; Baltai; Gotai; Kariauna; Jordanas; Hermanarikas; Vėluikiai Cemetery; 4-5th cent.; Scalvian Society; Burial customs; Typology and chronology of grave-goods; The Balts; The Goths; Jordanes; Ermanaric.

ENThe article presents the material and results of the research of the Scalvian society in the second half of the 4th century and the second half of the 5th century, namely of the cemetery of Vėluikiai. The research focused on the reflection of society's spiritual culture on burial customs as well as investigated the heritage of manufacture activities in the spheres of the production of weapons, tools, household articles and ornaments. The author emphasizes the autochthonic origin of the finds such as weapons, riding gear, household articles and ornaments. The article also presents a more detailed boundary of the Scalvian ethnos - now it is fixed in the district of Skaudvilė, next to the hill-fort of Ivangėnai Karšuva. On the basis of the research conducted by the anthropologist R. Jankauskas (he investigated the remains of two men and one woman), the conclusions are drawn concerning certain aspects of the society's social life, its relationship with the Baltic world and the rest of Europe. [From the publication]