Koheleto knygos semantinis laukas Leonardo Gutausko romane "Laiškai iš Viešvilės" ir poezijoje
LTLeonardo Gutausko romane „Laiškai iš Viešvilės“ ir poezijoje Koheleto knygos semantinis laukas atsiskleidžia konkrečiomis aliuzijomis, bendromis semantinėmis asociacijomis ir simboliškai artimais vaizdiniais. Galima atpažinti Koheletui būdingos laiko ir amžinybės, kančios ir mirties, laimės ir prasmės refleksijos pėdsakus. Sniego meditacija romane yra ryškiausias L. Gutausko kūrybos fragmentas, turintis simbolinio Koheleto knygos analogiškumo: dieviškoji tuštybių tuštybės ir prasmingos beprasmybės patirtis, teologinė laiko samprata ir išminčiaus laikysena. Koheleto semantinis laukas L. Gutausko kūryboje realizuojamas rūko, dulkių ir kitomis metaforomis. L. Gutausko romano ir Koheleto žmogų simboliškai suartina melancholijos, susvetimėjimo, širdies dialogiškumo patirtys, išminties mokytojo tapatybė. Tai tampa impulsu pažinti Dievą. Poezijoje išryškėja Koheletui artima tuštumos ir kalbos patirtis, į dieviškos antgamtės tikrumą nurodantis meninio veiksmo iliuziškumas. Laiko dimensija L. Gutausko kūryboje Koheleto asociacijų įgyja per mirties sampratą, amžinybės akivaizdoje prasmingą laikinumą. Senojo Testamento knygą primena visažinystės ir nepažinumo reikšmių laukas L. Gutausko Dievo sampratoje. Dievišką iracionalumą kūrybiškai įprasmina skaičiaus simbolika. Krikščioniškoji Koheleto perspektyva išryškėja iš gyvenimo ir mirties kontempliacijos, poetinės mokytojo laikysenos, dabartiško dieviškos bei asmeniško anapusybės suvokimo ir istorinio metafizikos aspekto. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Koheletas; Laikas; Dievas; Mirtis; Menininkai; Leonardas Gutauskas; Kohelth; Time; God; Death; Artist.
ENIn Leonardas Gutauskas’ novel „Laiškai iš Viešvilės“ and poetry Koheleth’s semantic field reveals itself by concrete allusions and particular semantic associations. Symbolic anonymousness, the element of the dialogue of the heart, the identity of melancholy of wisdom and the situation of a lonely madman as spiritually insane, which is characteristic to the subject of Gutauskas’ novel and poetry gain the associations of Koheleth. Koheleth’s associations reveal themselves going deep into the identity of Gutauskas’ subject as an artist. In the reflection of the poetical word or the artist’s action the illusority and vanishing open as the sign of reliability of divine supernature. Intensely feeling the vanishing of all that is natural, the identity of God’s incognizability and omnipotence shows up in the subject’s spirit. Irrational and marked by imperceptibility identity of supernature, is suggestively expressed by the symbol of Number. The dimension of time in Gutauskas’ creative work revealing itself in the dispersion of the identity of the subject as an artist, the conception of death, and existence of God creates not only semantic but also structural level of narration and by semantic associations resound the concept of time close to Koheleth. Christian perspective of Koheleth’s semantics allows to understand better the contemplation of life and death, the teaching of wisdom in the presence of divine supernature, the identity of (meta)physical, historical/social and personal intertemporality. [From the publication]
