VIII-X klasių mokinių iškalbos ugdymo per technologijų pamokas galimybės

LTStraipsnyje nagrinėjama iškalbos kultūros, kaip elgesio kultūros sudedamosios dalies, ugdymo svarba. Remiantis Bendrosiomis programomis ir standartais, iškalbos ugdymas, t.y. mokinio komunikaciniai kalbiniai gebėjimai, turėtų būti aktualus per visų dalykų pamokas, tačiau galimybės ugdyti mokinių iškalbą per technologijų pamokas lieka nenagrinėtos. Atliktas tyrimas užpildo šią spragą. Straipsnyje pateikiamas VIII-X klasių mokinių ir mokytojų iškalbos, jos ugdymo vertinimas. Tyrime dalyvavo 436 mokiniai ir 54 mokytojai. Anketą mokiniams ir mokytojams sudarė uždaro tipo klausimai. Tyrimas vykdytas Vilniaus miesto Fabijoniškių ir Saulėtekio vidurinėse mokyklose bei Gabijos ir Karoliniškių gimnazijose. Nustatyta, kad respondentams labai svarbi išlavinta kalbėsena, tačiau mokiniai savo iškalbą vertina aukščiau nei jų iškalbos lygį apibūdina mokytojai. Pastebėta iškalbos vertinimo priklausomybė nuo mokinio dalyvavimo užklasinėje veikloje, mokymosi lygio, skaitymo dažnumo bei viešo kalbėjimo dažnumo. Tyrimas atskleidžia, kad mokinių ir mokytojų nuostatos iškalbos ugdymo atžvilgiu yra pozityvios. Nedidelė dalis apklaustųjų mano, kad per technologijų pamokas iškalba yra ugdoma. Rezutaltų analizė parodė,jog bendrojo lavinimo mokyklų mokinių, labiau nei besimokančiųjų gimnazijose, vaikinų labiau nei merginų nuomone, per technologijų pamokas svarbu pristatinėti atliktus darbus ir aptarinėti juos žodžiu.Reikšminiai žodžiai: Iškalba; Retorika; Iškalbos ugdymas; Verbalinė komunikacija; Kalbinis išprusimas; Eloquence; Rhetoric; Eloquence education; Verbal communication; Linguistic sophistical.

ENRhetoric is a flexible science, adjusting itself to the character of relevant ideas and wording of certain epoch. Rhetoric, as theory and practice of eloquence, has been relevant at all times. Nevertheless, as scientists maintain, eloquence education is insufficient. In the research participated 436 pupils of Vilnius schools of general training and gymnasiums, and 54 pedagogues of different disciplines. It was determined that, according to teachers' opinion, the level of pupils' eloquence is either average (62,9 % of all respondents) or low (37,0 % of responses), but pupils themselves assess their eloquence as good (47,2 %) or average (38,3 %) - viewpoint of pupils towards their eloquence is more favourable than that of their teachers. The dependence of eloquence assessment by the researched persons on their participation in post-class activities, training level, reading frequency and frequency of public speech opportunities was observed: the more often the respondents were participating in post-class activities, give public speeches, the more books they read and the better they study, the more favourable is their evaluation of eloquence. [...] The results of empiric analysis imply that eloquence is trained mostly during the lessons of Lithuanian language. And only a minor share (14,0 % of pupils and 9,8 % of teachers) considers that eloquence is trained also during the lessons of technology. But pupils see more possibilities for discussions during the lessons of technology rather than other lessons. Also pupils with less public speech experience strive for practical speaking skills and willingly present their creative works orally during the lessons of technology. [From the publication]