Moksleivių socialinės kompetencijos ugdymo galimybės

LTSėkmingos socializacijos metu įgyjama socialinė kompetencija sudaro galimybes individui efektyviai veikti socialinėje erdvėje, o socialinės kompetencijos trūkumas šį funkcionavimą apsunkina. Tyrimai rodo, kad tam tikrų socialinių gebėjimų lavinimas yra tiesiogiai susijęs su socialine kompetencija. Šalies švietimą reglamentuojančiuose dokumentuose, pedagoginėje bei psichologinėje literatūroje kalbama apie būtinybę ugdyti moksleivių socialinius gebėjimus bei socialinę kompetenciją. Tačiau stokojama tyrimų, kuriuose būtų išsamiai analizuojama, kokią įtaką moksleivių elgesiui turi socialinių gebėjimų lavinimas, kaip po socialinių pratybų kinta paauglių socialinė kompetencija. Tyrimo tikslas . nustatyti moksleivių socialinių gebėjimų lavinimo įtaką jų socialinės kompetencijos raidai. Tyrime dalyvavo 50 septintų klasių 13,0 0,03 metų moksleiviai, po 25 paauglius eksperimentinėje ir kontrolinėje grupėse. Nustatyta, kad po ugdomojo eksperimento paauglių statusas bei reputacija tarp bendraamžių reikšmingai nepakito, tačiau rezultatai rodo tam tikras pokyčių tendencijas. Tyrimo duomenys atskleidžia dalinį paauglių savo socialinių gebėjimų vertinimo pokytį: ugdomojo eksperimento pabaigoje daugiau mokinių atsakė gebantys suprasti savo emocijas, išklausyti kitą žmogų (p <0,01), spręsti problemas. Statistinė tyrimo analizė atskleidžia, kad ugdomajam eksperimentui pasibaigus moksleivių, turinčių aukštą savivertę, kontrolinėje grupėje reikšmingai sumažėjo (p <0,05). O eksperimentinėje grupėje pastebima priešinga tendencija . paauglių, pasižymėjusių aukštu savęs vertinimu, skaičius išaugo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Socialiniai įgūdžiai; Socialinė kompetencija; Socialinių įgūdžių lavinimas; Social skills; Social competencies; Training of social skills.

ENThe purpose of the present study is to evaluate the possibilities of social skills' training on social competence in school children. [...] The results of those who participated in the training program (experimental group) and those who did not (control group) were compared. The comparison show that adolescents, who belong to the experimental group experienced change tendencies in assessing their social skills. For example, adolescents from experimental group were able to better understand their emotions, to listen to others, and to solve problems. After the end of the educational experiment significant changes (p <0,01) of evaluating the pupils' social skill to listen to others in the experimental group were estimated. There were no significant sociometric status's and peer reputation differences between the trained and the non-trained group. Though the results of the research show significant changes of adolescents' self-esteem. The hypothesis that pedagogical influence in the form of social skills training can provide opportunities to increase social competence among adolescents was proven. In the discussion some conclusions why there were small effects on social competence of adolescents are drawn and recommendations what can be effective in the social competence training are provided. An important notion is that the number of the participants is small and this complicates providing statistically significant results. [From the publication]

• Edukologija / Education
• Psichologija / Psychology