Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos vadovybės ir Telšių apygardos komiteto nesutarimai 1931-1935 m.

LTStraipsnyje analizuojami LVS Telšių apygardos komiteto (lyderiai Mečislovas Gedvilas ir Aleksantras Tornau) nesutarimai su partijos vadovybe 1931-1935 m. Nepaisant įspėjimų, komunistuojančių telšiškių veikla nebuvo sustabdyta. Straipsnis paremtas archyvine medžiaga, spauda, atsiminimais. Atlikta analizė leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos Telšių apygardos komitetas nuo IV deš. pradžios pradėjo konfliktuoti su Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos vadovybe dėl kelių priežasčių: negavo finansinės paramos laikraščiui "Žemaitis", žemaičiai kritikavo liaudininkų vadus dėl jų neveiklumo, siūlė liaudininkų programą reformuoti įnešant į ją prokomunistinių nuostatų. Todėl telšiškių lyderiui M. Gedvilui 1940 m. birželį Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, marionetinėje Liaudies vyriausybėje buvo pasiūlytas vienas svarbiausių - Vidaus reikalų ministro postas. LVS vadovybė su Mykolu Sleževičiumi priešakyje ne visada gebėjo adekvačiai įvertinti partijos viduje vykusius procesus ir imtis radikalių sprendimų partinę drausmę pažeidusių narių atžvilgiu. Dėl nežinomų priežasčių komunistuojantys liaudininkai iš partijos pašalinti nebuvo. Tai leistų galvoti, kad partijos vadovybė realiai nekontroliavo esamos partijoje padėties. Straipsnyje aptarti partijos centro ir periferijos nesutarimai silpnino ir skaldė opozicinę LVLS. Partijos Telšių apygardos komiteto lyderių ir jų skelbiamų prokomunistinių nuostatų populiarumas tarp jaunųjų partijos narių leidžia kalbėti apie atsiradusią takoskyrą bei idėjinę jaunosios ir vyresniosios kartų priešpriešą 1931-1935 m.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga; LVLS; Telšių apygarda; 20 amžius.

ENThe article analyzes the conflict between Telšiai Area Committee of Lithuanian Union of Farmers and Peoples Parties (leaders Mečislovas Gedvilas and Aleksantras Tornau) with the leaders of the Union in 1931-1935. The activities of pro-Communist Telšiai representatives were suspended. The article is based on archive materials, the press and reminiscences. The performed analysis allows for the conclusion that starting from the beginning of the thirties Telšiai Area Committee started its conflicts with the leaders of the Union due to the following reasons: the committee did not receive financial support for the “Žemaitis” newspaper, the Samogitians criticized the leaders of the Union due to their inaction and proposed to reform the Union’s programme by including certain pro-Communist provisions. Therefore one of the most important positions, i. e. that of the Minister of Interior in the People’s Government was offered to the Telšiai Area Committee leader M. Gedvilas in June 1940, after the USSR annexed Lithuania. The leaders of the Union, headed by Mykolas Sleževičius, were not always able to adequately evaluate the processes, going on within the Union and take radical decisions with regard to the members, who violated the internal discipline. Due to unknown reasons the pro-Communist members were not dismissed from the Union, which allows for the conclusion that the leaders of the Union did not have real control of the situation. The conflicts between the center and periphery of the Union, discussed in the article weakened and dissociated the Union, which was in opposition. The popularity of the leaders of Telšiai Area Committee and their pro-Communist views among the young members of the Union allow for discussion of the divide and ideological conflict between the younger and the older generation, which emerged in 1931-1935.