Pietryčių Lietuvos lenkų vestuvės XX a. pabaigoje XXI a. pradžioje : tarpkultūrinio tyrimo aspektai
LTStraipsnyje tarpuktūriniu aspektu tyrinėjami XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje pietryčių Lietuvoje rengtose lenkų vestuvėse naudoti dzūkų etnografinio regiono kultūros elementai; aiškinamasi, kokia dalis tenka iš Lenkijos perimtiems vestuvių papročiams ir kaip į apeigas įpinant šiuolaikinės visuomenės universalijas formavosi pietryčių Lietuvos lenkų vestuvių modelis. Tyrimas atskleidžia, kad lenkų vestuvių apeigose Dzūkijos vestuvių tradicijos kaip substratinis reiškinys susipina su kitiems Lietuvos regionams būdingas papročiais. Greta šių sutinkami iš Lenkijos perimti papročiai: pvz., kvietimas į vestuves su specialiais tekstais, suteikiančiais vestuvėms išskirtinių bei šiam regionui būdingų bruožų. Išskirtinis tiriamos teritorijos lenkų vestuvių bruožas – jaunosios palaiminimas su Aušros vartų Švenčiausiosios Mergelės atvaizdu. Lauko tyrimų duomenimis, pietryčių Lietuvos vestuvėse išryškėja dvi tendencijos. Viena – sauganti ir puoselėjanti, netgi atkurianti kolektyvinėje atmintyje egzistavusius tradicinius, pirmiausia Dzūkijos, vestuvių papročius, kita – juos modernizuojanti. Išlikusi nuosekli vestuvių apeigų seka leidžia kalbėti apie išlikusį ceremonijos ryšį su liaudies dramaturgija. Autoriai daro išvadą, kad atskirais pietryčių Lietuvos lenkų vestuvių momentais sąmoningai nesekama lietuviška tradicija, o specifinėmis apeigomis bei papročiais konstruojamas krašto gyventojų etnokultūrinis identitetas.Reikšminiai žodžiai: Lenkai; Lietuviai; Pietryčių Lietuva; Pietryčių Lietuva, Lenkų tautinė mažuma, vestuvės; Vestuvių tradicijos; East - South Lithuania, Polish etnic minority, wedding; Lithuanians; Poles; Southeastern Lithuania; Wedding traditions.
ENThe paper takes a cross-cultural approach to investigate the cultural elements of the Dzūkija ethnographic region used in Polish weddings held at the end of the 20th c. – at the beginning of the 21st c. in South-Eastern Lithuania; and investigates what share of wedding traditions have been taken over from Poland and how the wedding model of the Poles living in South-Eastern Lithuania was formed by introducing modern society universals into a wedding ceremony. The research reveals that in the Polish wedding ceremony Dzūkian wedding traditions as a substratum phenomenon combine with the customs typical of other Lithuanian regions. Traditions taken over from Poland are also observed, e.g. special invitation texts that provide wedding with exceptional features typical of this region. An exceptional feature of the Polish wedding of the territory under investigation is the blessing of the bride with the image of Blessed Virgin Mary of the Gate of Dawn. According to fieldwork data, two trends could be distinguished in the wedding traditions of South-Eastern Lithuania. One trend is cherishing and fostering and even recreating the traditional, primarily Dzūkian, wedding customs that existed in a collective memory, and the other trend is modernisation of the customs. The remaining consistent sequence of the wedding ceremony testifies the remaining link of the ceremony with folk dramaturgy. The authors conclude that the individual moments of the wedding of South-Eastern Lithuanian Poles consciously do not follow the Lithuanian tradition, but instead construct the ethnocultural identity of the residents of the region through specific rituals and customs.
- Bažnytinės (kanoninės) santuokos institucionalizacija ir konstitucionalizacija : raida ir problemos / Kazimieras Valančius. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. 2001, t. 19, p. 267-282.
- Kultūrinio tapatumo gairės. Simboliniai veiksmai vestuvėse / Irma Šidiškienė. Lietuvos kultūra. Dzūkijos ir Suvalkijos papročiai / sudarytojas Žilvytis Šaknys. Vilnius: LII leidykla, 2009. P. 111-152.
- Lietuvės nuotakos simboliai Europos šalių kontekste. Realijų ir prasmių kaita XIX–XX a / Irma Šidiškienė. Lituanistica. 2002, Nr.4, p. 69-97.
- Lietuvių vestuvės XX a. antrojoje pusėje - XXI a. pradžioje : etniškumo diskursas / Irma Šidiškienė. Punsko ir Seinų krašto lietuviai: etninio ir kultūrinio tapatumo bruožai / sudarytojas Petras Kalnius. Punskas: Aušra, 2006. P. 106-137.
- Simboliniai veiksmai lietuvių XIX a. II pusės - XX a. I pusės vestuvių apeigose / Irma Šidiškienė. Lietuvos etnologija. 2003, 3 (12), p. 33-60.
- Švč. Mergelės Marijos kultas lietuvių šeimos papročiuose / Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė. Soter. 2009, 29 (57), p. 141-156.
- Vaisingumo skatinimas tradicinių vestuvių papročiuose / Rimantas Balsys. Lyčių samprata tradicinėje kultūroje : konferencijų ciklas "Gimtis. Būtis. Mirtis. Pasaulėžiūros ir pasaulėjautos aspektai" : konferencijos medžiaga, Vilnius, 1999 sausio 20-21 d. / sudarė Birutė Imbrasienė, Vida Šatkauskienė. Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras, 2005. P. 62-69.
