Geležies amžiaus Rytų Lietuvos gyventojų demografija

LTStraipsnyje analizuojama geležies amžiaus Rytų Lietuvos gyventojų demografija. Pažymima, kad tyrimui panaudoti 362 griautinių ir degintinių kapų, kurie buvo gauti iš 64 laidojimo paminklų, duomenys. Konstatuojama, kad iš viso buvo identifikuoti 443 asmenų palaikai. Nurodoma, kad darbe svarbiausias dėmesys skiriamas su lytimi ir amžiumi susijusioms problemoms. Analizuojami vyrų ir moterų, įvairių amžiaus grupių žmonių mirtingumas ir kiti su demografija susiję rodikliai. Tyrimų duomenys yra lyginami su Plinkaigalio kapinyno turimais duomenimis. Tyrimams taikytos paleodemografijos metodikos. Atkreipiamas dėmesys, jog apie tūkstantmetį gyvavusi Rytų Lietuvos pilkapių kultūra kito ir vystėsi netolygiai. Apgailestaujama, kad tyrimo galimybės yra ribojamos dėl kai kurių aplinkybių: nėra nė vieno didesnio pilnai ištirto kapinyno, nemažas skaičius pilkapynų tyrinėti tik epizodiškai, skiriasi laidojimo papročiai, todėl kiekvieno paminklo duomenys neatspindi realios padėties. Tikimasi, kad šį trūkumą kompensuoja didelė duomenų imtis ir tai, kad pilkapiai tyrinėjimui pasirinkti atsitiktinai. Detaliai aprašoma tyrimui parinkta metodika, atliekama demografinių rodiklių apžvalga. Teigiama, kad trumpa apžvalga negali atsakyti į visus klausimus, tačiau tai jau teikia duomenų demografiniams tyrinėjimams. Pažymima, kad tyrinėtuose pilkapynuose išryškėja universalūs praeities populiacijų demografiniai reiškiniai, kaip, pavyzdžiui, ilgesnė vyrų gyvenimo trukmė nei moterų, mažas naujagimių ir kūdikių skaičius kapuose ir kt.Reikšminiai žodžiai: Amžiaus grupės; Amžius; Lytis; Osteologija; Osteologiniai duomenys; Paleodemografija; Pilkapiai; Rytų Lietuva; Rytų Lietuvos pilkapių kultūra; Ageing groups; Barrows; East Lithuania; East Lithuania Barrow Culture; Gender; Lifespan; Osteological data; Osteology; Palaeodemography; Paleodemography; Sex.

ENThe article provides the demographic analysis of the Eastern Lithuanian population in the Iron Age. It is noted that the data on 362 inhumation and cremation graves from 64 burial monuments were used for the research. It is pointed out that in total 443 bodies were identified. It is stated that the paper was focused on the issues related to gender and age. The mortality rate of men and women, of different age groups and other demographic indicators are analysed. The research evidence is compared with the data available from Plinkaigalis grave field. The paleodemographic methodologies were used for the research. It is pointed out that the culture of burial mounds, which existed for a thousand years in Eastern Lithuania, changed and developed inconsistently. It is regretted that research possibilities were limited by certain circumstances: no larger grave field has been fully investigated, a number of grave fields have been investigated only episodically, burial customs differed, therefore data of each monument do not reflect the actual situation. It is expected that this shortcoming will be compensated by a large data sample and random selection of burial mounds for the research. The methodology selected for the research is described in detail, the survey of demographic indicators is provided. It is maintained that a brief survey cannot answer all questions, however it provides data for further demographic research. It is noted that universal demographic phenomena pertaining to former populations, for instance, longer men’s life expectancy than women’s, low number of newborns and babies in the graves, etc. are evident in the burial mounds concerned.

• Sociologija / Sociology
• Archeologija / Archaeology