Pavirvytės kapinynas : (X-XIII amžiai)

LTPavirvytės bendruomenė buvo įsikūrusi Žiemgalos pakraštyje tarp Žiemgalos, Kuršo ir Žemaitijos. Ši vietovė yra tarsi trikampyje, kuri riboja Ventos ir Virvytės santaka. Pavirvytės kapinynas - vienas iš įdomesnių paminklų ne tik Žiemgalių žemėje, bet ir visoje Rytų Pabaltijo archeologinėje medžiagoje. Be įprastų žiemgaliams daiktų, šiame kapinyne aptiktas ne vienas unikalus radinys, rastas tik šiame paminkle, arba radiniai, kurių žinome tik kelis ar keletą vienetų. Pavirvytės kapinynas buvo tiriamas šešerius metus. Ji surado Mažeikių muziejaus archeologė Adelė Cholodinskienė, o 1976 metais tuometinės Mokslinės metodinės tarybos archeologai nustatė paminklo ribas ir 1977 m. įrašė jį į Nekilnojamųjų kultūros paminklų sąrašą. Pavirvytės kapinynas įkurtas Virvytės upės dešiniojo kranto žvyringame iškyšulyje, aukštesnėje kalvelėje, 100 m atstumu nuo jos vagos ir 8 km atstumu nuo jos santakos su Venta ir Viekšnių miestelio. Kapinyną archeologai rado jau labai suardytą, išlikęs tik jo šiaurinis pakraštys, o visa kita dalis sunaikinta žvyro karjero. Išlikusi kapinyno dalis smarkiai apgadinta intensyvios ūkinės veiklos. Pavirvytės kapinynas kol kas vienintelis žinomas žiemgališkas paminklas, kuriame šalia griautinių kapų randami ir degintiniai palaidojimai. Taigi šiame kapinyne beveik vienu metu buvo laidoti dviejų artimų baltų genčių palikuonys. Tuo įdomesnis ir reikalingesnis šio kapinyno laidosenos detalesnis tyrimas, o ir bendruomenės, palikusios ši paminklą, išsamesnė analizė.Reikšminiai žodžiai: Archeologiniai duomenys; Geležies amžius; Inhumacija; Kapai; Kapinynas; Kremacija; Kuršiai; Laidosena; Įkapės; Žemaitija (Samogitia); Žiemgaliai; Archaeological data; Burial ground; Burial traditions; Couronians; Cremation; Curonians; Grave items/goods; Graves; Inhumation; Iron Age; Old cemetery; Samogitia; Semigallians.

ENPavirvytė community settled on the edge of Semigallia, between Semigallia, Courland and Samogitia. This location is situated as though in a triangle bordered by the confluence of the Venta and the Virvytė rivers. Pavirvytė grave field is one of more interesting monuments not only in the Semigallians’ land but also the archaeological material of the entire Eastern Baltic Region. A number of unique findings or findings of which only some or several items are known were found apart from objects typical to Samigallians only in this monument. Pavirvytė grave field was studied for six years. It was discovered by Adelė Cholodinskienė, an archaeologist from Mažeikiai Museum, and in 1976 the archaeologists of the Scientific Methodological Council of the time identified the boundaries of the monument and included it into the List of Immovable Cultural Monuments in 1977. Pavirvytė grave field is situated on the gravelly cape on the right bank of the Virvytė, on a higher hill, 100 m away from the riverbed and 8 km away from its confluence with the Venta and Viekšniai town. Archaeologists found the grave field in a badly damaged condition, only its northern part survived and the remaining part was destroyed by the gravel quarry. The surviving part of the grave field was badly damaged by intense economic activities. Pavirvytė grave field has been the only known Samigallian monument where cremation burials are found along with inhumation burials so far. Consequently, descendants of two related Baltic tribes were buried in this grave field nearly at the same time. This makes a detailed investigation of burial in this grave field more interesting and necessary, and requires for a more detailed analysis of the community who left this heritage.