Lukiškės: nuo priemiesčio iki centro (XV a. - XX a. pradžia) : kolektyvinė monografija

• Jogėla, Vytautas
• Meilus, Elmantas
• Pugačiauskas, Virgilijus

LTApibendrinant ankstyviausius rašytinius ir kartografinius maždaug 400 metų laikotarpio (XV–XVIII amžių) duomenis apie Lukiškes, galima teigti, kad per visą šį laikotarpį jos iš plyno lauko be aiškių ribų tapo gana glaudžiai įvairiais ūkiniais ryšiais su miestu susijusiu priemiesčiu. XVI amžiuje Lukiškės faktiškai tapo Vilniaus uostu, per kurį ėjo prekybos keliai su Kaunu ir Karaliaučiumi. XVII amžiaus pirmojoje pusėje šio priemiesčio ir jo uosto ūkinė reikšmė dar labiau išaugo. XVIII amžiaus pradžioje vykęs Šiaurės karas ir maras Lukiškes kartu su visu miestu nusmukdė ir nukėlė šio priemiesčio integraciją į miestą. Iki XVII amžiaus pirmosios pusės Lukiškės buvo negausiai apgyvendintos tik palei Nerį, o nuo XVIII amžiaus pradžios aiškiu akcentu tampa pastatyta Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia su Domininkonų vienuolyno kompleksu. Maždaug nuo XVII amžiaus vidurio galima įžvelgti tris gana pastoviai žymimas dabartines gatves – Lukiškių, Vasario 16-osios ir Pamėnkalnio. Lukiškės iki pat XIX amžiaus antrosios pusės buvo vadinamos Vilniaus priemiesčiu, bet nuo 2-osios šio amžiaus pusės vis sparčiau integravosi į miestą kaip sudėtinė jo dalis. XIX amžiaus antrojoje pusėje didžiausią poveikį Lukiškių vystymuisi suteikė čia įkurdintos odos gamyklos. Priemiestis tapo didžiausiu šios pramonės centru visoje Vilniaus gubernijoje. XX amžiaus pradžioje Lukiškės palaipsniui ėmė virsti Vilniaus miesto ir kultūros centru.Reikšminiai žodžiai: Jėzuitai; Lukiškių priemiestis; Lukiškės, teritorinės ribos, socialinė ir ekonominė plėtra, Vilnius; Radvilos (Radziwill; Radvila family); Savivaldybė; Vilnius; Jesuits; Lukiškės suburb; Lukiškės, teritoriaal boundaries, social and economic history, Vilnius; Municipality; Vilnius.

ENAfter the summary of the earliest written and cartographic data about Lukiškės covering the period of 400 years (15th–18th centuries), it can be stated that an empty field without any clear boundaries became a suburb having fairly close and various economic relations with the city over the period concerned. In the 16th century, Lukiškės in fact became Vilnius port which was crossed by trade roads with Kaunas and Königsberg. The economic significance of this suburb and its port increased even more in the first half of the 17th century. The Great Northern War and plaque at the start of the 18th century degraded Lukiškės and the entire city and delayed its integration into the city. Lukiškės was scarcely populated only at the Neris till the first half of the 17th century and at the start of the 18th century the constructed Church of Saint Philip and Saint James the Apostles with a Dominican Monastery became its prominent feature. Three quite consistently marked current streets – Lukiškių, Vasario 16-osios and Pamėnkalnio – can be discerned from approximately the middle of the 17th century. Lukiškės was called the suburb of Vilnius till the second half of the 19th century, but from the second half of the century it integrated into the city increasingly faster as its constituent part. Leather factories established there made the greatest influence on the development of Lukiškės in the second half of the 19th century. The suburb became the largest industrial centre in the whole Vilnius Governorate. At the start of the 20th century, Lukiškės started gradually turning into the centre of Vilnius city and culture.