Lietuviškasis Žygimanto Augusto dvaras (1548-1572 m.) - realybė ar fikcija?

LTLietuviškieji šaltiniai, pirmiausia - Lietuvos Metrika, leidžia kalbėti apie lietuviškojo dvaro egzistavimo galimybes ne tik 1544-1548 m., bet ir po 1548 m. Reikšminga tai, jog paskutinysis Jogailaitis ilgą laiką rezidavo LDK ir ypač Vilniuje. Čia jis sukūrė vieną iš didžiausių pagal plotą ir apimtį savo rezidencijų. Žygimanto Augusto valdymo metais atskiro lietuviškojo dvaro egzistavimą pagrindžia jo aprūpinimas iš LDK iždo. O tokio dvaro funkcionavimo ypatumus rodo struktūriniai jo elementai. Svarbiausios pareigybės dvare priklausė LDK atstovams. Jie dominavo ir tarp dvariškių bei tarnų. Taigi tai buvo vientisas lietuviškasis dvaras pareigų požiūriu bei lietuviškas pagal tautinę sudėtį. Ne visuomet šis dvaras buvo lenkiškojo kopija, o gal atkartojimas nebuvo tobulas. Specifiškai į lietuviškąjį valdovo dvarą įsiliejo dvariškiai, tarnavę didžiojo kunigaikščio dvaruose provincijoje. Čia jų dvaro tarnybos iš dalies tapdavo ūkinėmis tarnybomis. Taigi vertinant Žygimanto Augusto dvarą tiksliau būtų kalbėti ne apie vientisą lenkiškąjį, bet apie dviejų dvarų - lenkiškojo ir lietuviškojo - egzistavimą vienu metu. Tokia padėtis su kai kuriomis korekcijomis išliko ir po Liublino sąjungos. Tai buvo dar vienas būdas LDK elitui tvirtinti valstybingumo pozicijas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras; Lietuvos didžiojo kunigaikščio rezidencija Vilniuje; Lithuanian estate; Ducal central residence in Vilnius.

ENPartiality of Lithuanian man to drug shot has also been known before; simply such flaw was more popular in gentlemen salons. During a long night of serfdom, the river of inebriation flooded the huts of homestead dwellers, too. Serfs used to drown their grievances, infelicity and spiritual dreariness in vodka. M. Valančius, who came from peasants, understood that well and was very distressed that alcoholism spread among the ordinary villagers as an epidemic. He immediately took pastoral steps for his pastorables to rescue them from this disaster. Pastoral activity of the Bishop M. Valančius in the fight against alcoholism became an example followed by Lithuanian Church during the subsequent era. In this article, we are trying to take a look at the temperance campaign by the Bishop M. Valančius not historically, sociologically and culturologically, but pastorally, that is in the view of pastoral theology and history of Church as the theology science. In other respects, temperance campaign of the Bishop M. Valančius has been examined quite widely by the researchers of different views on repeated occasions. This article is intended to commemorate the 200th birth anniversary of the Bishop Motiejus Valančius (1801-1875). It discusses the activity of initiator and leader of Temperance Movement, as well as describes sanctions applied by the Tsarist administration. Although Temperance Movement of M. Valančius was suppressed by the uprising in 1863, it revived during the interwar period and at the end of the twentieth century once more. The article also discusses the works on interwar and current matters of temperance published in Lithuania.