LTEuropos Komisija pripažįsta, kad skurdo ir kitų veiksnių nulemtos socialinės nelygybės perdavimas iš kartos į kartą yra didelė kliūtis, siekiant įgyvendinti Lisabonos strategijoje suformuluotus tikslus. Lietuvoje kas šeštas šalies gyventojas gyvena santykinio skurdo sąlygomis, mažėjant bendram nedarbo lygiui vis didesnį susirūpinimą kelia santykinis ilgalaikio nedarbo didėjimas, kasmet vis daugiau vaikų nelanko mokyklos dėl socialinių-ekonominių priežasčių. Ypač susirūpinimą kelia tai, kad šios problemos mūsų visuomenėje didėja, vykdant įvairaus lygio socialines programas, plečiant paslaugų ir išmokų įvairovę. Tyrimai rodo, kad nelygybės perdavimas iš kartos į kartą būdingas visoms Europos visuomenėms, skiriasi tik šio reiškinio dydis ir intensyvumas. Kovą su skurdu ir socialine atskirtimi Lietuva pradėjo 1995 m., pasirašiusi Kopenhagos deklaraciją ir Socialinės raidos veiksmų programą. Nepaisant taikomų priemonių, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas Lietuvoje kol kas išlieka deklaracijų ir rinkiminių kampanijų lozungu. Tai pripažįsta ir tyrime dalyvavę respondentai - aukščiausio lygio politikai, verslo ir visuomeninių organizacijų atstovai. Tyrimo dalyviai kritiškai vertino skurdo ir socialinės atskirties mažinimui taikomas priemones. Jų veiksmingumą riboja ne tik finansinių lėšų trūkumas, bet labiau strateginio, visapusiško mąstymo trūkumas sprendžiant socialines problemas. Būtinas visos visuomenės ir kiekvieno jos nario įpareigojimas, skatinimas aktyviau dalyvauti sprendžiant socialines problemas.Reikšminiai žodžiai: Bendruomenė; Darbo rinkos politika; Judumas; Nelygybės perdavimas; Skurdas; Socialinė atskirtis; Socialinė nelygybė; Socialinė politika; Šeima; Švietimo politika; Community; Education policy; Educational policy; Family; Inheritance of inequality; Labor market policy; Labour market policy; Mobility; Poverty; Social exclusion; Social inequality; Social policy; Social segragation.
ENThe EC authorities have identified the transmission of poverty and intergenerational inequality as a factor that may hinder the achievement of goals formulated in the Lisbon strategy such as sustained EU social development, social and territorial cohesion, increase in living quality of EU citizens etc. Every sixth Lithuanian inhabitant suffers relative deprivation; despite declining unemployment level Lithuanian society experiences increasing long-term unemployment; more and more children don't attend or dropout the school due to social-economic reasons and so on. Social inequality, poverty, and exclusion problems remain in Lithuanian society regardless of extending variety of social programmes, services, and benefits. [From the publication]