Argumentavimo mokymas

LTDaugumoje mokyklinių rašinių analizuojamas ar interpretuojamas literatūros kūrinys, nagrinėjamos visuomenės problemos. Tokio tipo tekstai vadinami samprotaujamaisiais. Mokiniai turėtų mokėti svarstyti problemą, formuluoti pagrindinę mintį, ją skaidyti į teiginius ir juos pagrįsti, tačiau 2003 metais vykęs nacionalinis VIII klasės moksleivių pasiekimų tyrimas atskleidė, kad moksleiviams sunku argumentuoti savo teiginius. Todėl būtina kurti argumentavimo metodikas, išmokyti mokinius kurti ir analizuoti argumentavimo tekstą. Straipsnyje pristatomas argumentavimo mokymo būdas. Atskleidžiama samprotavimo kaip kalbos tipo samprata, argumentavimo vieta samprotavimo struktūroje, aprašomi argumentavimo kalbos ypatumai. Analizuojami būdai, kaip komponuoti argumentavimo tekstą apie diskusinį teiginį (dažniausiai vadinamu teze, arba išvada), jį pagrindžiant taip, kad skaitytojas būtų įtikintas autoriaus tiesa. Aptariami diskusiniai ir nediskusiniai teiginiai, parėmimo teiginiai (arba argumentai). Nurodoma, kaip kurti argumentavimo pastraipą, kurioje išdėstomi argumentai, detaliai aprašomos teiginių siejimo priemonės. Atskleidžiama priešingų argumentų ir abejojimo jais reikšmė rengiant argumentavimo tekstą. Argumentavimo metodikos dalys iliustruojamos konkrečiais pavyzdžiais ir užduotimis.Reikšminiai žodžiai: Argumentavimo mokymas.

ENMost school essays provide analysis or interpretations of literary works and examine the problems of the society. Texts of such character are called intellectualizing texts. The school students are taught to consider a problem, formulate the main idea, divide it into statements and be able to substantiate them, however the study of achievements of eighth form school students, arranged in 2003 revealed that the school students face difficulties in arguing their statements, therefore it is necessary to develop argumentation methodologies and teach the school students to create and analyze the argumentation text. The article presents the way for teaching of argumentation and reveals the concept of intellectualization as a type of language, the place of argumentation in the structure of intellectualization, describes the peculiarities of the argumentation language, analyzes the ways of composing the argumentation text on the topic of discussion (most frequently called the thesis or the conclusion) by basing it in the manner that the reader is persuaded by the truth, expressed by the author, discusses the debatable and non-debatable statements, substantiation statements (or arguments), provides instructions on how to create an argumentation paragraph and detailed description of statements relation tools, and reveals the meaning of contradictory arguments and doubts in them when preparing an argumentation text. The parts of the argumentation methodology are illustrated by specific examples and tasks.