Implicitinė etikos mokytojų sąžinės samprata

LTStraipsnyje aptariamas implicitinės sampratos pažinimo aktualumas. Aprašomu tyrimu siekta išsiaiškinti etikos mokytojų implicitinės sąžinės sampratos ypatybes. Tyrime dalyvavo 114 etikos mokytojų, 1997-2000 metais studijavusių etikos specialybę Vilniaus pedagoginiame ir Klaipėdos universitetuose. Kaip tyrimo metodas pasirinkta patirties rekonstravimo, kaip pasakojimo laisvai rašant, forma. Mokytojų prašyta parašyti mokyklinių metų sąžinės istoriją atkreipiant dėmesį į svarbiausius vidinius ir išorinius įvykius, taip pat, jei galėtų, aprašant aplinką ir procesus. Rašiniai analizuoti naudojant kokybinius turinio analizės metodus: 1) išskiriant temas ir jų kategorijas bei taip formalizuotiems duomenims tvarkyti naudojant statistinius metodus; 2) analizuojant naratyvų struktūras. Implicitinė etikos mokytojų sąžinės samprata aptarta keliais aspektais: sąžinės istorijos konteksto, sąžinės raidos sampratos, moralinio turinio ir emocinės konotacijos. Nustatyta, kad etikos mokytojos sunkiai skiria moralinius ir nemoralinius savo patirties aspektus, kai kurios tapatina nemoralinę savimonę ir sąžinę. Mokytojų sąžinės istorijų struktūriniai tipai atskleidžia moralinės savimonės raidos kryptį. Taip pat nustatyta, kad vyrauja neigiama emocinė moralinės patirties prisiminimų konotacija, tai yra mokymasis iš to, kas buvo skaudu, bloga, neteisinga, minimas dažniau už mokymąsi iš teigiamų pavyzdžių. Lyginant implicitinę etikos mokytojų sąžinės sampratą su teorinėmis paradigmomis, ji atrodo artimiausia autoritetinei (neigiamų emocijų vyravimas, represinis sąžinės pobūdis). Sąžinės naratyvuose mokytojai nekalba apie asmeninius moralinius principus (racionalistinė paradigma) ar moralinį jausmą (intuityvi emocinė paradigma).Reikšminiai žodžiai: Sąžinė; Moralinė savimonė; Implicitinė samprata; Dorinis ugdymas; Paslėptoji programa; Conscience; Moral consciousness; Implicit conception; Ethical education; Hidden curriculum.

ENThe article presents the problem of implicit conception of conscience that may influence the hidden curriculum, and the results of empirical investigation of this conception. The research was based on the analysis of autobiographical narratives of moral development, written by teachers of. Four aspects were taken into account: the context or moral consciousness, the concept of moral development, moral content of narratives and emotional connotation. The context was analysed looking for the main themes in the first sentences of narratives. Prevailing context are members of family and families way of life in respondents childhood. Less frequent is introducing of personal characteristics. Some discuss whether their childhood was happy or not, some present the story of conscience us the story of problems, painful or shameful experience. Conclusions about the concept of development of conscience were based on analysis of the structure of narratives. There were found three types of them: mosaic, purposefully developed and of mixed structure. Analysis of the moral content of narratives revealed that teachers arc inclined to remember personal quilts (51 % of events that were described) and negative experience (75.2 % of events). The most frequent content of moral dilemmas is theft (28.1 %), consciousness (19.5 %) and respect/humiliation (17.8 %). Prevailing emotional connotation of moral reminiscent is negative: shame (29.2 %), fear (23.2 %), pain (12.4 %), pity (9.2 %) and sadness (9.2 %). The results show that teachers of ethics arc inclined to associate conscience with authoritarian repressive paradigm. That may cause psychological barriers to discuss the topic of conscience at the lessons. [From the publication]