Specialiojo pedagogo socialinių nuostatų ir pedagoginės sąveikos ryšys : struktūrinis ir dinaminis aspektai

LTStraipsnyje pateikiami socialinio empirinio tyrimo, atlikto Lietuvos specialiosiose mokyklose, rezultatai. Keliami probleminiai klausimai: kokios specialiojo ugdymo paradigmų kaitos kontekstu Lietuvoje būdingos specialiųjų pedagogų socialinės nuostatos, kokiomis dinaminėmis ir struktūrinėmis savybėmis pasižymi pedagogo socialinių nuostatų ir pedagoginės sąveikos specialiojo ugdymo klasėje ryšys. Specialiųjų pedagogų socialinių nuostatų tyrimas atliktas standartine socialinių nuostatų skale, kurta remiantis L. L. Thurstone'o (1954) ir R. Likerto (1931) metodikomis; pedagoginė sąveika tirta standartinio stebėjimo instrumentu, kurtu remiantis N. Flanderso (J 970), R. dc Landsheere'o (1976) ir R. Bales (1970) metodikomis. Tyrimui atrinkta 18 specialiųjų mokyklų. Apklausta 428 specialieji pedagogai, atskleista šių specialistų socialinių nuostatų struktūra ir valentingumas, stebėta pedagoginė sąveika klasėje, įvertintas socialinių nuostatų ir pedagoginės sąveikos ryšio dinaminis ir struktūrinis turinys. Išvadose nurodoma, kurios tyrimo hipotezės pasitvirtino. Aptardamas gautus duomenis autorius lygina juos su užsienio šalių tyrimais. Gauti rezultatai peržengia negalės teorinę ir praktinę problematiką, jie įsikomponuoja į socialinių mokslų teorinę diskusiją apie socialinės nuostatos ir elgesio ryšį, nors priežastingumo problema išlieka. Rezultatai parodė, kad šalies įstaigose, formuojančiose Lietuvos specialiojo ugdymo ir neįgaliųjų socialinės integracijos politiką, rengiančiose specialistus dirbti su neįgaliaisiais, būtina formuoti palankias visuomenės ir specialiojo ugdymo specialistų socialines nuostatas rengiant humanistinius-emancipacinius neįgaliųjų ugdymo ir socialinės integracijos modelius.Reikšminiai žodžiai: Specialusis pedagogas; Socialinės nuostatos; Pedagoginė sąveika; Special education teacher; Social attitude; Pedagogical interaction.

ENThis article presents the results of empirical social research carried out in the special schools in Lithuania. The following problem-oriented issues have been brought forward: what social attitudes of special education educators are appropriate in the context of special education paradigm shift in Lithuania, what dynamic and structural features are characteristic to the relationship of educator's social attitude and educational interaction in special education classroom. The research of social attitude of special education educators was carried out on the grounds of the standard scale of social attitudes and created on the basis of methodologies by L. L. Thurstone and R. Likert, pedagogical interaction was studied with a standard monitoring tool built on the methodologies by N. Flanders, R. Landsheere DC and R. Bales. The study included 18 special schools. 428 special educators were interviewed, the structure and valence of social attitude of the following professionals was disclosed, educational interaction in the classroom was observed, and dynamic and structural content of social attitude and educational interaction was evaluated. Conclusions indicate which hypothesis of research was confirmed. During the discussion on findings, the author compares them with foreign studies. The results received overstep theoretical and practical issues of incapacity that they integrate into theoretical discussion of social sciences about the relationship of social attitudes and behavior, although the causality problem remains. The results showed that it is necessary to develop social attitudes of favorable public and special education for the preparation of humanistic emancipation models for the education and social integration of disabled people in the country's institutions, forming the integration policy of Lithuanian special education and social integration of disabled people, and which prepare the specialists for work with disabled people.