The influence of emigration assumptions for human resources development in Lithuania

LTStraipsnyje nagrinėjama, kokios pagrindinės prielaidos Lietuvoje turi įtakos emigrantų skaičiaus didėjimui. Straipsnio tikslas: apžvelgti pagrindines emigracijos tendencijas Lietuvoje. Tyrimo metodai: sisteminė mokslinės literatūros analizė, statistikos duomenų analizė. Lietuvai nepalankus emigrantų skaičius turi įtakos ir žmogiškųjų išteklių augimui, mažėja tiek apskritai visų šalies gyventojų, tiek darbingo amžiaus žmonių skaičius. Šiuolaikiniame pasaulyje, atsižvelgiant į darbo rinkos sąlygas, žmogiškieji ištekliai yra vadinami pagrindine vertybe bei svarbiausiu ekonomikos augimo veiksniu. Augant ekonomikai ir darbo jėgos paklausai, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas tampa viena pagrindinių Lietuvos ekonomiką stabdančių problemų. Ši problema dar aktualesnė turint omenyje tai, kad emigruoja daugiausia jauni, gerą išsilavinimą įgiję asmenys (mokslininkai, gydytojai ir t.t.). Žmogiškųjų išteklių ekonominis aktyvumas susijęs su paskatomis dirbti, t. y. atlyginimų lygiu, darbo jėgos apmokestinimu ir panašiai. Apžvelgus emigracijos tendencijas Lietuvoje daroma išvada, kad gaunamos pajamos yra pagrindinis veiksnys, didinantis migravimo potencialą mūsų šalyje. Antra pagal svarbą priežastis, skatinanti emigruoti yra nedarbas. Darbo jėgos migraciją lemia ir didesnė jos paklausa Vakarų Europos valstybėse, dėl kai kuriose jų augančios ekonomikos, taip pat dėl visuomenės senėjimo. Prie to prisideda ES ir valstybių narių įdarbinimo agentūros, darbuotojų mobilumo skatinimo programos. Apibendrinant teigtina, kad nepalankus emigrantų skaičius turi įtakos žmogiškųjų išteklių augimui Lietuvoje, tai galima laikyti viena pagrindinių Lietuvos ekonomiką stabdančių problemų.Reikšminiai žodžiai: Emigracija; Tendencijos; Priežastys; žmonių išteklių plėtra; Emigration; Tendencies; Reasons; Human resource development.

ENFree movement of work force, although somewhat limited during transitional periods, provided freedom to choose both a place for work and living not only in the home country but also in the whole of the European Union. Increasing work force demand due to economic growth and aging of the local labour force in Western European countries promotes labour mobility. With regards to a considerably lower employment level, differences in income, career opportunities and migration, this context of technological and global market growth is characterized by a clear growth of labour force movement, as the main manufacturing and service factor. Soon after integration large numbers of Lithuanian citizens in their turn used these opportunities. [From the publication]