Švietimo vadybos magistrantūros studijų raida

LTStraipsnyje pateikiamos autoriaus siūlomos švietimo vadybos, švietimo politikos ir švietimo administravimo traktuotės. Švietimo vadybos magistrantūros studijos Lietuvoje atsirado neseniai, tačiau plėtojosi labai sparčiai. Dar prieš penkerius metus švietimo vadybos magistro diplomą buvo galima įgyti tik užsienyje, o dabar studijuoti švietimo vadybą magistrantūroje kaip atskirą programą arba kaip edukologijos magistrantūros specializaciją galima net keliuose universitetuose. Peržvelgus siūlomas programas pastebima, kad skirtingų aukštųjų mokyklų studijų programos, kursų turinys ir dėstymo būdai skiriasi. Viena iš šios įvairovės priežasčių galėtų būti skirtingas švietimo vadybos ir jai giminingų sąvokų traktavimas. Autorius nurodo, kad šių skirtybių ir bendrųjų studijų raidos tendencijų analizė galėtų padėti siekti bendro sutarimo dėl vadybos sąvokų vartojimo ir sykiu prisidėtų prie studijų kokybės gerinimo. Remdamasis atlikta mokslinės literatūros analize, autorius nurodo, kad būtina atskirti tris ugdymo įstaigų vadovų veiklos lygmenis - strateginį, taktinį ir operatyvųjį. Šių lygmenų studijoms turėtų būti skirtos trys skirtingos disciplinos: švietimo politika, švietimo vadyba ir švietimo administravimas. Pastebėta, kad besimokančių magistrantūroje ugdymo įstaigų vadovų supažindinimo su šiais lygmenimis pobūdis tiesiogiai susijęs su švietimo sistemos centralizacijos laipsniu. Atlikus lyginamąją Lietuvos ir kai kurių užsienio universitetų švietimo vadybos magistrantūros studijų programų analizę, daroma prielaida, kad lietuviškosios programos nuo skandinaviškojo modelio laipsniškai turėtų artėti link angliškojo.Reikšminiai žodžiai: Profesinio rengimo raidos paradigma; švietimo vadyba; švietimo vadybos magistrantūros studijų raida; Paradigm of the development of professional training; Education management; The development of masters studies in education management.

ENThe article deals with the problem of ensuring the quality of masters studies in education management and foreseeing tendencies of development of masters studies in the future. The author points out the need to make a clear distinction between strategic, tactical and operative functions of school principles. These levels should be accordingly represented by courses on education policy, education management and educational administration. The article argues that the content of masters' studies is closely linked with the level of centralization of the country's educational system. In a decentralized system the main focus of the masters program should be directed towards policy issues while in a highly centralized system courses on educational administration prevail. The article also analyzes selected MA programs on education management in Sweden, UK and Lithuania. The results of the analysis shows the tendency of Lithuanian masters programs to move gradually from the Scandinavian towards the British model, which implies that more subjects on general management arc being introduced at the expense of narrowly specialized courses on education and educational administration. [From the publication]