Būsimųjų muzikos pedagogų nuostatos meninio ir dvasinio ugdymo atžvilgiu

LTStraipsnyje nagrinėjamas meninis ir dvasinis ugdymas kaip specifinė ugdymo sudedamoji dalis, reikšminga asmenybės dvasinei, estetinei ir dorovinei brandai. Atliktame tyrime analizuotos universiteto studentų, studijuojančių muziką, preferencijos meninio ir dvasinio ugdymo atžvilgiu: aprašytos būsimųjų muzikos pedagogų nuostatos meninio ir dvasinio ugdymo atžvilgiu, nustatytos dvasinių vertybių preferencijos mokymo(si) motyvų hierarchinėje skalėje, apibūdintos meninio ir dvasinio ugdymo(si) galimybės. Tyrime dalyvavo 120 Klaipėdos, Šiaulių ir Vilniaus pedagoginio universitetų muzikos studijų bakalauro pakopos studentų. Rezultatų analizė atskleidė, kad daugiau nei pusė būsimųjų muzikos pedagogų linkę teikti pirmenybę meniniam ir dvasiniam mokinių ugdymui, labiau vertina mokyklinį muzikinį ugdymo modelį, grindžiamą muzikos klausymosi ir dainavimo bei muzikavimo lygsvara. Nors daugiau nei pusė respondentų akademiniuose užsiėmimuose dažnai patiria meninių bei dvasinių išgyvenimų, tačiau muzikos studijų turinyje ir procese vis dar nepakankamai aktualizuojamas muzikos meninis ir dvasinis turinys. Tiriant preferencijas muzikos dalykų studijų motyvų aspektu paaiškėjo, kad meninės ir dvasinės vertybės pagal preferencijų dažnumą yra trečioje vietoje, pirmenybė atitenka profesinės kompetencijos bei gnostiniams motyvams.

ENThe integration of artistic and spiritual contents in arts and the pedagogy of artistic subjects does not cause any doubt. The aim of internalizing this content into the students’ inner world implies an educological need to investigate artistic-spiritual upbringings a specific component of education and as an important aspect in the formation of personal maturity. This problem is new and relevant. It is also not yet researched thoroughly, with only some aspects of spiritual upbringing being touched in the works of M. Barkauskaitė (2006, 2004), J. Kievišas, A. Kievišas (2004), A. Piličiausko (2004), Z. Rinkevičius (2004), R.Vitkauskas (2003, 2004). Artistic-spiritual education is the process of artistic-cultural and honoring upbringing, where the spread of the beauty of artistic masterpieces and ethical values spiritualize one’s inner world. This is a process of internalizing the reality of artistic, spiritual and social relationships via means of living, perceiving, interpreting and thinking about the works of art. This way, the subject of teaching music is elevated into a higher qualitative level artistic-spiritual upbringing. Survey results show that the majority of prospective music teachers (current students) give priority to the future pupils’ artistic-spiritual education. More than 50 % of the participating students, particularly juniors and seniors, have a vision how to educate their future pupils in artistic-spiritual ways. This means that premises are strong to intensify the students’ artistic-spiritual maturity already during their studies; in the long run, this will come out an important factor when spiritualizing the subject of teaching music in schools. However, almost half of the respondents never or very rarely have artistic-spiritual experiences in academic studies. They gain such experiences while listening to the music and in concerts.These results show that artistic-spiritual contents, which are successfully coded in the music, are not sufficiently actualized and materialized in the music studies. Interestingly, when investigating the students’ preferences with respect to their studying motives, it turned out that artistic-spiritual experience takes the third place in the hierarchy of preferences. Priority is given to professional competence and gnostic motivation. It is getting clear that educational system entails elements hindering intensification of artistic-spiritual upbringing. This educological problem requires further research. [From the publication]