Lietuvos ir Švedijos mokinių požiūris į vaiko teises mokymosi procese

LTStraipsnyje nagrinėjama tyrimo problema – prieštaravimai tarp deklaruojamų, dokumentų pripažįstamų vaiko teisių ir jų egzistavimo mokymosi aplinkoje. Tyrimo tikslas – tiriant moksleivių požiūrį į vaiko teisių realijas, išryškinti mokymosi sąlygas mokykloje ir mokymosi nuostatas. Apklausti 7–9,12–14 bei 16–18 metų moksleiviai, remiantis JT Vaiko teisių konvencija vadinami vaikais, ir suaugusieji: mokytojai, tėvai ir kiti. Vaikų apklausa atlikta Lietuvoje ir Švedijoje 1998 metais. Lietuvoje apklausti 1225 bendrojo lavinimo, profesinio rengimo mokyklų, gimnazijų moksleiviai (7–9,12–14 ir 16–18 metų) ir 293 suaugusieji (20–77 metų): mokytojai, tėvai, kiti. Mokyklos pasirinktos atsitiktinai iš Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Vilniaus apskričių. Švedijoje apklausti 178 bendrojo lavinimo ir gimnazijų moksleiviai (12–14 ir 16–18 metų), besimokantys Gioteburgo apskrityje, ir 37 suaugusieji (24–59 metų). Moksleiviai labiausiai trūksta pagarbos jų nuomonei, galimybės būti su mylinčiais ir jais besirūpinančiais žmonėmis, jausmų saugumo. Abiejų šalių moksleiviams ypač svarbu, kad mokykloje būtų laikomasi žmogaus teisių ir jos gerbiamos. Mokinių fizinio ir emocinio nesaugumo pojūtis, aktyvumo ribojimai, nepagarba jų nuomonei, nelygiateisis mokinio ir mokytojo bendravimas, mokinių pasiekimų vertinimo neaiškumai rodo deklaruojamos, įvairiais normatyviniais dokumentais įteisintos mokinių padėties visuomenėje, mokykloje ir realios situacijos neatitiktį. Ši neatitikus apsunkina asmenybės potencinių galių atskleidimą, nesudaro palankių socialinių–psichologinių mokymosi sąlygų.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos mokiniai; Švedijos mokiniai; Vaikų teisės; Mokymosi procesas; Lithuanian students; Swedish students; Children's rights; Learning process.

ENThe paper analyses the research problem – contradictions between declared and documented child rights and their existence in the learning environment. The aim of the research is to highlight the learning conditions at school as well as learning attitudes through the investigation of pupils’ attitude towards the realia of child rights. 7–9, 12–14 and 16–18 years old pupils, who are defined as children pursuant to the UN Convention on the Rights of the Child, and adults: teachers, parents, and others were surveyed. Children’s survey was carried out in Lithuania and Sweden in 1998. 1 225 pupils from Lithuanian general education, vocational training and high schools (aged 7–9, 12–14 and 16–18) and 293 adults (aged 20–77): teachers, parents and others were interviewed. Schools were randomly selected from Alytus, Kaunas, Klaipėda, Marijampolė and Vilnius counties. In Sweden, 178 pupils from general education and high schools (aged 12–14 and 16–18) in Gothenburg county and 37 adults (aged 24–59) were interviewed. Pupils mostly lack respect for their opinion, a possibility to be with loving and caring persons, and emotional security. Pupils from both countries particularly care that human rights were exercised and respected at school. Pupils’ feeling physically and emotionally insecure, restriction of their activeness, disrespect for their opinion, unequal communication of a pupil and a teacher and ambiguous assessment of pupils’ achievements show nonconformity between the declared situation of pupils in society and at school, which has been legitimated by various regulatory documents, and the actual situation. This nonconformity aggravates the revelation of the personality’s potential and does not create favourable social-psychological conditions for learning.