Glotoedukologinės paradigmos pagrindinės dimensijos

LTStraipsnyje aptariamos strateginės koordinuoto, integruoto kelių kalbų mokymo(si) gairės, apibrėžiamos pagrindinės strateginės šio proceso dimensijos, nagrinėjama grynoji daugiakalbystė ir jos svarbiausios dimensijos. Grynosios daugiakalbystės formavimąsi lemia keletas grupių dimensijų, straipsnyje analizuojamos kai kurios iš jų: kalbų, kultūrų ir individo patirties, erudicijos dimensija, orientuojanti į grynąją daugiakalbystę; vidinė kalba ir jos savireguliacijos galimybės; vidiniai ir išoriniai veiksniai besimokančiojo sąmonėje, jų reguliavimas ir savireguliacija. Nurodoma, kad vidiniai ir išoriniai veiksniai yra susiję su pedagogo nuostatomis, jo vadybiniais, strateginiais gebėjimais reguliuoti veiksnių sąveiką, taip pat su besimokančiųjų nuostatomis, interesais, poreikiais, motyvais, nuostatomis siekti savarankiškai mokytis vienos ar kitos kalbos. Pagrindinis formaliojo kalbų mokymo(si) uždavinys yra koordinuotoji daugiakalbystė, kai besimokantieji taisyklingai reiškia mintis gimtąja ir svetimomis kalbomis. Daugiakalbystės formavimo tipas (grynoji ar mišrioji) tiesiogiai priklauso nuo strateginio vienos ar kitos kalbos ugdymo modelio, gebėjimų autonomiškai mokytis vienos ar kitos kalbos pagal savo filologinę ir kultūrinę bei gyvenimo patirtį, šių gebėjimų ugdymo formaliai mokantis kelių kalbų. Grynosios daugiakalbystės formavimo programa sudaroma kiekvieno mokytojo pagal realią situaciją, vyraujantį daugiakalbystės tipą: grynąjį ar mišrųjį. Grynosios daugiakalbystės formavimas einant į ES ir NATO leistų ne vien sėkmingai bendrauti su kitų tautų atstovais, bet ir padėtų išsaugoti gimtosios lietuvių kalbos grynumą, lengvintų naujų kalbų išmokimą.Reikšminiai žodžiai: Integruotas kelių kalbų mokymas(is); Daugiakalbystė; Language teaching/learning; Multilingualism; Glotoedukologinė paradigma; Kalbos mokymo(si) strategija; Gimtosios ir svetimų kalbų vartojimas.; Glottoeducology; Language teaching / learning strategy; Usage of native and foreign languages.

ENEvery European citizen must strive for a communication in three languages. But as the Lithuanian experience shows in order to master a foreign language one needs at least to have one year of studies. It means that other school subject will suffer greatly and the school - leaver's erudition as well. The only way of this situation is: it is essential to have a present strategy of learning / teaching languages developed and seek for a pure multilingualism. There are two models of meaning expression: a) a pure multilingualism when switching "from one language into another can be viewed as a transition of associative processes into another intraverbal system of associations and their restriction by the latter" and b) mixed ,spontaneons, where "one element in one language system has a corresponding one in another" and there only ways of meaning expression. In Lithuania the latter prevails mitigating the language acquisition and leads to irregular usage of native and foreign languages. Acquiring the phenomenon of interference needs 3-5 times more exercises but, unfortunately, imported textbooks and manuals lack them. As a rule the textbooks prevail in exercises dealing mostly with language material acquisition that create no difficulties for the Lithuanian student. The improvement of language teaching / learning strategy requires new original textbooks based on the sociocultural background of Lithuanian - British cultures, philological experience of a student as well as Iinguadidactics of self-directed language studies, individual style of language learning taking into consideration the conditions of our republic. In this article there are some foundations to a new scientific subject of glottoeducology named. [From the publication]