Levinas' heritage in Lithuanian Rabbinic Thought

LTE. Levino etikos koncepcijoje pasirodo keletas aspektų, artimų modernioms Lietuvos rabiniškoje mintyje XIX a. plėtotoms sampratoms: žmogaus veiksmo reikšmingumo ir prasmės žmogaus ir Dievo santykių koreliacijoje sampratoms, ateinančioms iš žydų mistikos tradicijos, taip pat ir klasikinės mussar (rabiniškos dievoieškos ir moralės) literatūros. Žydų mistikos tradicijas naujai interpretavo Vilniaus Gaono mokinys Chaimas iš Valažino (1749-1821), kuris savo veikale "Nefeš ha-Haim” ("Gyvenimo siela”) išplėtojo mintį, kad net ir menkiausias žmogiškas veiksmas neišvengiamai turi pasekmių visuose egzistuojančiuose pasauliuose, net ir tuose, kurie arčiausiai dieviškų visa ko kilimo šaknų, todėl kiekvienas yra atsakingas ne tik už save, bet ir už Būtį, net jos buvimą. Idėjas apie šias absoliučios atsakomybės už savo veiksmų, savo ketinimų, intencijų, kylančių iš širdies gelmių, kuriose jie slypi ikisąmonės būklėje, pasekmes plėtojo ir Izraelis Salanteris (1810-1883), tiesa, labiau psichologiškai nei mistiškai. Žydų Apšvietos judėjime (Haskala) ir Izraelio Salanterio paveiktame musar judėjime tradicinė ritualistinė mistinė atsakomybė buvo perkelta į humanistinę atsakomybės už artimą (kaip viršijančios ritualinę atsakomybę) nuostatą. Gana dažnai XIX a. pab. - XX a. pr. judaizmas Rusijos imperijos (taip pat ir Lietuvos) žydų ir jiems prijaučiančių sluoksniuose imamas prilyginti Etikai. Šie judaizmo sampratos aspektai galėtų būti laikomi litvakišku Levino paveldu, kurį jis perėmė gal ir ne tiesiogiai iš religinių žydų mokyklų Lietuvoje, bet iš humanistinės aplinkos, kurioje augo, o vėliau, jau gyvendamas Prancūzijoje, giliau studijuodamas rabinišką literatūrą ir tradicijas, iš kurių jam ypač artimos buvo Haimo iš Valažino bei Izraelio Salanterio mintys. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Emanuelis Levinas (Emmanuel Levinas); Rabinų tradicija Lietuvoje; Rabbinic Thought in Lithuania; Emanuelis Levinas (Emmanuel Levinas); Rabinistinė tradicija; Litvakai; Ethics; Rabinic tradition; Litvaks.

ENSeveral aspects, related to modern concepts developed in the Lithuanian rabbinic thought in the 19th c., appear in Emmanuel Lévinas’s concept of ethics: concepts of the significance and sense of the human action in the correlation of the human and God originating from the tradition of Jewish mysticism and classical mussar (rabbinic search for God and morality) literature. The traditions of Jewish mysticism were interpreted anew by Chaim of Valozhyn (1749–1821), Vilna Gaon’s student, who in his work “Nefeš ha-Haim” developed an idea that even the slightest human action inevitably leads to consequences in all existing worlds, even those which are closest to divine sources of everything else, everyone is therefore responsible not only for themselves but also for the Existence, even its presence. Ideas about absolute responsibility for the consequences of own actions, purposes, intentions, coming from the depth of the heart, where they lie in the state of sub-consciousness, were also developed by Israel Salanter (1810–1883) from a psychological perspective rather than mystical though. In the Jewish Enlightenment Movement (Haskala) and mussar movement influenced by Salanter, traditional ritual mystical responsibility was transferred to the concept of humanist responsibility for the close ones (as superior to ritual responsibility). Judaism is often equalled to Ethics by the Jews in the Russian Empire (as well as Lithuania) and social groups supporting them in the late 19th c.–early 20th c. These aspects of Judaism concept could be considered Levin’s Lithuanian legacy which he took over, maybe indirectly, from humanist environment, in which he grew and later while living France from more detailed studies of rabbinic literature and traditions, from which the thoughts of Chaim of Valozhyn and Salanter were most acceptable to him, rather than from religious Jewish schools in Lithuania.