Dėl senosios baltų religijos tyrinėjimo metodų

LTLietuva lyginant su Vakarų Europos šalimis krikščionybę priėmė vėlai (joje iki XIV–XV a. pradžios) vyraujanti religija buvo pagonybė, todėl išliko daug rašytinių šaltinių, kuriuose užfiksuoti lietuvių ir kitų baltų (jotvingių, kuršių, žiemgalių) iki krikščioniškos religijos elementai: dievai, jų kultas. turint tiek daug rašytinių šaltinių, kurių kitos Europos tautos apie savo archajinę religiją neišlaikė, būtina rašyti baltų religijos istoriją, atskleidžiant jos savitumą. Juolab, kad XX a. religijotyros disciplina užsienyje labai išsivystė – jau parašyta ne viena visuotinė senosios religijos istorija, sukurti religijų tipai, sąvokos, kategorijos, bendros visoms religijoms. E. Usačiovaitės straipsnyje yra nagrinėjami religijotyros metodai (struktūralizmas, lyginamasis fenomenologinis) jų tinkamumo baltų religijos istorijai rašyti aspektu. Tai daroma aptariant žymiausius metodus vysčiusių religijotyrininkų darbus: Rudolf Otto, Gerard van der Leew, Mircea Eliade ir kitų. Straipsnyje parodoma, kad, nesant baltų religijos istorijos, Lietuvos humanitarinis mokslas stokoja istorinio religinių artefaktų suvokimo. Pavyzdžiui, tiriant XIX–XX a. pradžios lietuvių liaudies meną, konkrečiai – gausiai ornamentuotus kryžius į jų simboliką buvo perkelta pirmykštės bendruomenės laikų prasmės, tuo būdu išstumiant vienalaikę sukurtiems kryžiams (XIX–XX a. pr.) krikščionišką (katalikišką) kryžiaus kaip Kristaus, įkūnijančio gyvybės (ir pasaulio) medį, prasmę, kuri ryški visame Vakarų Europos (neišskiriant nė Lietuvos) bažnytiniame mene. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltai; Religijotyra; Metodai; Gyvybės medis; Krikščionybė; Mitologija; Lyginamasis; Fenomenologinis ir struktūralistinis metodas; Istorizmo principas; Kryžiaus simbolika.

ENLithuanian, comparing with the other countries of Western Europe accepted Christianity at a later stage (the dominant religion until the 14th – early 15th century was Paganism), therefore a lot of written sources remained, including Lithuanians’ and other Balts (Yotvingians, Curonians, Semigallians) pre-Christian religion elements: such as Gods and their cult. Having a number of written sources, which have not been preserved by other European countries, it is necessary to write the history of religion of Balts and to reveal its particularities. Moreover, the discipline of the religion studies in the 20th century fully developed abroad: several general ancient religion history books are written already. Types of religions, concepts, categories, common for all religions, have been established. E. Usačiovaitė analyses methods of study of religion (structuralism, comparative phenomenological method), in the aspect of their availability to write the history of the religion of Balts. She discusses the works of the researchers, who developed the most famous methods: Rudolf Otto, Gerard van der Leew, Mircea Eliade etc. The article states that having no history of the Balts’ religion written, Lithuanian arts studies lack historical perception of the religious artefacts. For example, when exploring Lithuanian folk art of the 19th – early 20th century, in particular richly ornamented crosses, the meaning of the primitive community was transferred to their symbolism thus neglecting Christianity-based (catholic) meaning regarding cross as Christ, embodying tree of life (and the world), which is spread in ecclesiastical art of Western Europe (including Lithuania).

• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History