Jie

LTLDK daugiakultūrinėje visuomenėje svarbi buvo santykio su skirtingų konfesijų bendruomenėmis problema. Istoriografijoje daugiau dėmesio yra skirta krikščioniškos daugumos požiūriui į nekrikščioniškas mažumas ir pamirštama kita medalio pusė - nekrikščionių požiūris į daugumą - krikščionis ir į kitas nekrikščioniškas mažumas. Jie-mes-svetimi-savi tampa uždaru ratu, kuriame kiekviena bendruomenė turi savo išskirtinumo savivoką, tiek konfesinę, tiek tautinę, bendrumo tarp savų jausmą ir tam tikras nusistovėjusias nuostatas apie kitas bendruomenes - svetimus. Darbe tiriama, kas lėmė tam tikrų pažiūrų susiformavimą kitų bendruomenių atžvilgiu, t.y. krikščionių, ir nekrikščionių: žydų, karaimų ir totorių. Analizuojami išlikę minėtų bendruomenių poleminiai veikalai bei kita medžiaga, leidžianti atkurti minėtų bendruomenių nuostatas dėl savo tapatybės ir pasaulėžiūros išlaikymo gyvenant krikščioniškoje daugumoje ir sėkmingo koegzistavimo su kitomis bendruomenėmis. Krikščioniškos visuomenės nuostatos ir žinios turėjo lemiamą vaidmenį karaimų ir žydų sugyvenimo kontekste, o totorių ir žydų santykių diskurse - jos tebuvo antrinio poveikio. Pagrindinės konfrontacijos priežastys: konfesiniai nesutarimai ir konkurencija ekonominėje rinkoje. Tyrime konstatuojama, jog totoriams labiausiai rūpėjo sustabdyti asimiliaciją, karaimai stengėsi įtvirtinti savo atskirumą nuo žydų, o žydai, puikiai ištobulinę neprovokavimo ir papirkimo politiką, siekė išlaikyti bendruomeninį saugumą. Nekrikščionys, lyginant su juos priėmusia ir neigiamus jų įvaizdžius suformavusia dauguma, laikėsi nuosaikesnio požiūrio.Reikšminiai žodžiai: LDK žydų istorija; LDK totorių istorija; LDK karaimų istorija.

ENIn the multi-cultural society of the Grand Duchy of Lithuania the problem of relations with different confessional communities was quite important. More attention in historiography is dedicated to the view of non-Christian minorities, expressed by the Christian majority and the other side of the story is forgotten, i. e. the view of the Christian majority and other non-Christian minorities, expressed by the non-Christians. The “us against then” attitude becomes a closed circle, in which each community has a concept of its exclusivity, both confessional and national, the feeling of oneness with the own people and certain view of other communities, i. e. strangers. The study examines the aspects, which determined the formation of certain views of other communities, i. e. Christians and non-Christians: Jews, Karaites and Tatars. The remaining polemic works of the said communities and other materials, allowing for restoration of the views of the said communities regarding retaining of their identity when living among the Christian majority and successful coexistence with other communities are analyzed. The views and knowledge of the Christian society had a crucial role in the context of coexistence of Karaites and Jews, they were of a secondary influence in the discourse of relations between Jews and Tatars. The main reasons for confrontation were confessional disagreements and the competition on the economic market. The study states that Tatars were more concerned with stopping the assimilation, the Karaites attempted to consolidate their separation from the Jews, the latter, who mastered the non-provocation and bribing policies, attempted to retain the security of their community. The non-Christians, compared with the majority, who formed their negative image, stuck to more moderate position.