Katalikiška ir stačiatikiška Lietuva XIII a.

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Vokiečių kalba / German

LTŠiame straipsnyje nagrinėjamos dvi Lietuvos raidos galimybės XIII a. viduryje. Tarp Vakarų ir Rytų krikščionybės kultūrinių arealų tarpstanti Lietuva svyravo tarp galimybių pasirinkti arba katalikybę, arba stačiatikybę. Pirmasis atvejis siejamas su pirmuoju Lietuvos karaliumi Mindaugu (1253-1263), antrasis - su Mindaugo sūnumi Vaišvilku (Vaišelga). Kritiškai išnagrinėjus šaltinius buvo prieita išvados, kad Mindaugas buvo kur kas uolesnis valdovas krikščionis, negu galima manyti remiantis Haličo-Voluinės metraščiu, kuriame Mindaugo politinio diskreditavimo tikslais Mindaugas pavaizduotas kaip labai blogas krikščionis, viešai tebesilaikęs pagoniškųjų apeigų. Toks tendencingas vaizdavimo būdas turėjo ruošti dirvą Vaišvilko portretui, kuriame ryškūs stačiatikybės herojaus bruožai. Vaišvilko įsigalėjimas Lietuvoje ir jo įpėdinio Švarno teisių į Lietuvą akcentavimas rodo, kad Haličo-Voluinės kunigaikščių aplinkoje buvo kuriamas stačiatikiškos Lietuvos projektas. Lietuvoje įsigalėjus pagoniui Traideniui (1268-1282) šiam Lietuvos raidos variantui buvo lemta nunykti, o patys Lietuvos valdovai iki pat XIV a. pabaigos išliko pagonys. XIII a. viduryje užsimezgusi dilema tarp katalikybės ir stačiatikybės buvo išspręsta provakarietiško pasirinkimo naudai Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos laikais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Katalikybė; Stačiatikybė; Popiežiai; Mindaugas; Valstybė.

ENThe article analyzes two possibilities of development of Lithuania in the middle of the 13th century. The Lithuania, which was situated between the Eastern and Western Christian cultural areas, fluctuated between the possibilities of choosing either Catholicism or Orthodoxy. The first case is related to the first king of Lithuania Mindaugas (1253-1263), the second – with Mindaugas’s son Vaišvilkas (Vaišelga). Upon performing the critical analysis of the sources, the conclusion was made that Mindaugas was much more Christian ruler than one might conclude referring to the chronicle of Galicia-Volhynia, in which, for the purpose of political discrediting of Mindaugas, he was shown as a very bad Christian, publicly observing Pagan rituals. Such tendentious way of depiction prepared the basis for the image of Vaišvilkas, characterizing with prominent traits of an Orthodox hero. Vaišvilkas’s entrenchment in Lithuania and the stressing of his successor Švarnas’s rights to Lithuania show that a project of Orthodox Lithuania was developed in the environment of the dukes of Galicia-Volhynia. After the Pagan ruler Traidenis (1268-1282) entrenched in Lithuania, the said version of development of Lithuania was destined to perish and the Lithuanian rulers remain pagan till the end of the 14th century. The dilemma of Catholicism and Orthodoxy, emerged in the middle of the 13th century, was resolved in favour of pro-Western choice in the times of rule of the Grand Duke Jogaila.