Kaimyninių kraštų įtakos Lietuvos valstybės formavimosi laikotarpiu

LTXIII a. vidurio Lietuvos karalystę supo aukštesnės civilizacijos kraštai. Jie turėjo ganėtinai išplėtotą ūkį ir pajėgias administracines, socialines, politines, karines struktūras. Ne vienas iš jų XIII a. viduryje atsirandant Lietuvos valstybei buvo nužengęs kelių šimtmečių raidos kelią. Pirmiausia tai suirusios senosios Rusios kunigaikštystės, Lenkijos žemės (gal ir Čekijos karalystės), kiek vėliau - Livonijos ir Vokiečių ordinai. Lietuvos valstybė tarp jų tapo jauniausia. Šio periodo Lietuvos istorijos tyrinėtojas visada susiduria su gniuždančiu šaltinių apie ankstyvosios lietuvių valstybės visuomenę trūkumu. Todėl skolinių identifikavimas ir įvertinimas netikėtai padeda palopyti istorinių duomenų spragas, leidžia išvysti lietuvių visuomenės vidinę būklę ir jos poreikius valstybės susidarymo laikais. Socialinių ir politinių skolinių perėmimo poreikį diktavo lietuvių visuomenės netobulumas. Gentinės epochos valdžios ir valdymo institucijos netiko ankstyvajai Mindaugo ir vėlesnių valdovų monarchijai. Konsoliduojant valdžią reikėjo visko: modernesnio ryšių tarp žmonių organizavimo, valstybės administravimo struktūrų, ideologijos. Lietuvos valdantysis elitas pasirinko pragmatiškus sprendimus ir skolinosi tą, ko labiausiai reikėjo, ėmė iš Rytų ir Vakarų civilizacijų. Perėmimas vyko apgalvotai, skolinius pritaikant natūraliems lietuviškiems procesams. Tačiau iš to negalima daryti plačių kultūrologinių išvadų apie Lietuvos visuomenės virtimą rusų, lenkų ar vokiečių civilizacijų dalimi.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos valstybė; Lietuvos karalystė; Mindaugas; Valdantysis elitas; Early state of Lithuania; Lithuanian kingdom; King Mindaugas.

ENIn the middle of the 13th century the Kingdom of Lithuania was surrounded by lands of higher civilization, which had developed economies and strong administration, social, political and military structures. At the time of emergence of the state of Lithuania in the middle of the 13th century, most of them have already gone a several centuries’ path of development. Those were, first of all, the old Russian duchies, Polish lands, the Czech Kingdom, later – Livonian and Teutonic Orders. The state of Lithuania was the youngest among them. Researchers of the history of Lithuania of the period always face the lack of sources on the society of the early state of Lithuania. Therefore the identification and evaluation of borrowings unexpectedly helps to patch the gaps of the historical data and see the internal state of Lithuania’s society and its needs at the time of emergence of the state. The need for taking over the social and political borrowings was determined by imperfections of Lithuania’s society. The institutions of the tribal epoch were not suitable for the early monarchy of Mindaugas and later rulers. When consolidating the power there was lack of everything: arranging of more modern relations between the people, state administration structures and the ideology. The ruling elite of Lithuania selected pragmatic decisions and borrowed the most needed aspects from the Eastern and Western civilizations. The takeover was performed prudently, by adjusting the borrowings to the natural Lithuanian processes However, that cannot be a basis for wide culturological conclusions on the turning of the society of Lithuania into a part of the Russian, Polish or German civilization.