Wissenschaftliches Schreiben - universell oder kulturabhängig? Eine kontrastive Analyse der Schlussteile deutscher und litauischer Zeitschriftenartikel

LTŠio darbo objektas – baigiamoji mokslo straipsnio dalis. Tiriamąją medžiagą sudarė 50 lietuvių ir 50 vokiečių kalbotyrininkų rašytų baigiamųjų dalių, atsitiktinai atrinktų iš įvairių lietuviškų ir vokiškų mokslo žurnalų straipsnių. Jomis remiantis, bandyta nustatyti, ar akademinis rašymas universalus ar kultūros bruožų turintis reiškinys. Paaiškėjo, kad baigiamosios dalys skiriasi tiek savo struktūra, tiek kalbine raiška. Lietuviški tekstai dažniausiai apsiriboja glaustu tyrimo rezultatų apibendrinimu, dėl to jie vadinami išvadomis. Vokiečių autoriai savo straipsnių pabaigoje labiau linkę diskutuoti, įvertinti savo arba ankstesnių darbų rezultatus, pabrėžti jų naudą ir numatyti perspektyvas tolesniems tyrimams. Dar ryškesni skirtumai pastebėti kalbos lygmenyje. Net 38 % vokiečių autorių nevengė vartoti asmeninių įvardžių „aš“, „mano“, o lietuvių autorių tekstams būdingas bet koks atsiribojimas nuo asmeninės pozicijos, pasireiškiantis beasmeninių konstrukcijų vartojimu. Daroma išvada, kad nustatytus skirtumus lemia tam tikroje kultūroje galiojančios normos ir tradicijos, dėl to būtų klaidinga manyti, kad mokslinis diskursas universalus reiškinys. Šis straipsnis gali būti aktualus ne tik dėstantiems ir studijuojantiems (dalykinę) vokiečių kalbą, bet ir lietuvių kalbotyrininkams, norintiems publikuoti straipsnius vokiečių kalba. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Akademinis rašymas; Globalizacija; Kultūriniai skirtumai; Mokslinis straipsnis; Tarpkultūrinė komunikacija; Teksto žanras; Teksto žanras mokslinis straipsnis; Academic article; Academic writing; Intercultural communication; Linguistic and Cultural differences; Text genre; Text genre academic article.

ENThe present article focuses on the conclusion of an academic article. The object of analysis were the conclusions of 100 randomly selected linguistic texts, half of which were written in Lithuanian and the other half in German. On the basis of these texts an attempt has been made to determine whether academic writing is a universal or a culture-bound phenomenon. Apparently, conclusions differ in their structure as well as in their linguistic manifestation. The Lithuanian texts are usually confined to a brief summary of the results of the investigation, and therefore also titled as conclusions. The German authors are inclined to discuss and estimate the results of their research, to emphasize its advantage, and to foresee its prospects. Even bigger are the differences on the grammatical level. Around 38% of the German authors use the personal resp. possessive pronoun "I", "mine", whereas the Lithuanian authors issue no personal statements at all and prefer impersonal constructions. Thus it can be concluded that the established discrepancies are determined by certain cultural standards and traditions. Hence scientific discourse is erroneously attributed to universal phenomena. The article could be of interest not only to teachers and students of functional German, but also to Lithuanian linguists who write in German. [From the publication]

• Kalbotyra / Linguistics
• Literatūrologija / Literary Studies