Svarbiausios XVIII a. antrosios pusės Kauno bylos

LTMiestiečių ir ne miestiečių bylos ar miestiečių sluoksnių tarpusavio bylos buvo nuolatinė miestų gyvenimo dalis nuo viduramžių. Bet tikras tokių bylų kiekybinis sprogimas įvyko XVIII a., ypač jo antrojoje pusėje. Jau net paviršutiniškai susipažinus su šiomis bylomis matyti, kad jos buvo geriau teisiškai paruoštos. Šio pranešimo tikslas yra apžvelgti didžiausias XVIII a. Kauno bylas ir ieškoti atsakymo į klausimus, kokios buvo ginčų priežastys, kokią reikšmę bylos turėjo miesto gyvenime, koks buvo jų ryšys, jei iš viso buvo, su valstybės gyvenimu. Bylos, jų medžiaga daug pasako apie miestiečių mentalitetą bei apie bylų dalyvių, magistrato žmonių teisinį išprusimą, miesto istorijos žinojimą. Ypač atkreiptinas dėmesys į seimo konstitucijų žinojimą - valstybės gyvenimas ne tik bajorų savastis, miestiečiai į jį įsitraukia. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kaunas; Miestiečiai; žydai; Kaunas; Town citizens; Jews.

ENThe city and non-city residents’ cases or the cases between city residents’ castes were a regular part of the city life since the Middle Ages. However, the true outburst of the amount of such cases happened in the 18th century, especially in the second half of the 18th century. Even upon a cursory introduction to the cases, it can be seen that they were not well prepared legally. The report provides an overview of the largest cases in Kaunas in the 18th century and seeks to identify the reasons for disputes, the significance of the cases to the city life, and the relations between the cases and the life of the state. The cases and their materials say a lot about the city residents’ mentality and the legal sophistication of the participants of the cases and the people of the magistrate, as well as on the knowledge of the history of the city. Attention should be drawn to the knowledge of the constitutions of the Sejm – the life of the state is not only a prerogative for the nobles, the townspeople are also involved in it.