LTStraipsnyje nagrinėjama mažosios valstybės sąvoka tarptautinių santykių teorijoje. Pristatomi teoriniai svarstymai grindžiami pasitelkus Baltijos valstybių užsienio politikos analizę. Pagal gyventojų skaičių, teritorijos dydį ar ekonominę galią Baltijos šalys - Estija, Latvija ir Lietuva - yra mažosios valstybės. 1940 m. ir 1944 m. mažųjų valstybių statusas įgalino prievartinį Baltijos šalių įjungimą į Sovietų Sąjungą. Nuo 1991 m. šios valstybės atsidūrė Rusijos ir Europos geopolitinių erdvių sankirtoje. Po dešimtmečių okupacijos išsivadavusios trys Baltijos valstybės yra suinteresuotos įveikti grėsmes, susijusias su mažosios valstybės statusu. 2004 m. Estija, Latvija ir Lietuva sugrįžo į Europą ir "Vakarus", kitaip tariant, atsidūrė toje tarptautinio politinio žemėlapio pozicijoje, kurią užėmė iki Antrojo pasaulinio karo. Narystė Europos Sąjungoje (ES) ir NATO Baltijos valstybėms reiškia ir galimybes, ir apribojimus. Narystė šiose tarptautinėse struktūrose leidžia šioms šalims įsitraukti į posovietinėje erdvėje vykstančius geopolitinius žaidimus, kuriuose taip pat dalyvauja Rusija. Remiantis Baldur'o Thorhallson'o pasiūlytomis gebėjimo veikti (angl. action capacity) bei pažeidumo (angl. vulnerability) sąvokomis, straipsnyje bandoma įrodyti, kad Baltijos valstybės sugebėjo įveikti mažųjų valstybių statusą tarptautinėje arenoje, užmegzdamos tamprius ryšius su "Vakarais" ir taip įgydamos galimybių derėtis su "Rytais".
ENWhether by population, territory or economic impact, Estonia, Latvia and Lithuania are small states. In 1940 and 1944, smallness meant forced incorporation into the Soviet Union. From 1991, the Baltic states sat between two geopolitical spaces: one Russian and one European. After years of occupation, the Baltic states were keen to overcome their size and the dangers that are inherent in being small. Thus, in 2004 Estonia, Latvia and Lithuania returned to Europe and the 'West', a position they had held prior to the Second World War. Membership in the EU and NATO provides both opportunities and constraints, yet organizational membership also allows the Baltic states to pursue geopolitical gamesmanship in the post-Soviet area vis-à-vis the Russian Federation. Relying on Baldur Thorhallson's concepts of action capacity and vulnerability, we illustrate how the Baltic states have gone beyond what has been expected of small states in international politics by engaging the 'West' to negotiate with the 'East'. [From the publication]