LTStraipsnyje nagrinėjamas Sovietų Sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo vaidmuo 1991 m. "Kruvinojo sekmadienio" įvykiuose Lietuvoje bei Latvijoje. 1991 m. sausio mėnesį sovietinės kariuomenės padaliniai atliko kelias karines operacijas Vilniuje bei Rygoje, kurių tikslas buvo numalšinti Baltijos valstybėse kylančius išsivadavimo judėjimus. Šių įvykių metu žuvo apie 20 civilių asmenų, daugybė žmonių buvo sužalota. Iki šiol tuometinis Sovietų Sąjungos vadovas M. Gorbačiovas neigia žinojęs ar davęs pritarimą šioms karinėms operacijoms Baltijos valstybėse. Straipsnyje nagrinėjama gynybinė M. Gorbačiovo pozicija, jo argumentų, susijusių su sausio įvykiais, pagrįstumas. Keliama prielaida, kad lyderio teiginiai nesutampa su tikrove, ir pateikiama įrodymų, paneigiančių Sovietų Sąjungos vadovo nekaltumą. Straipsnio išvadose teigiama: tikėtina, kad Maskva ne tik neplanavo, bet ir nesitikėjo nekaltų civilių žudynių, tačiau M.Gorbačiovas priėmė sprendimą imtis karinių operacijų, kurios sukėlė tokias tragiškas pasekmes.Reikšminiai žodžiai.
ENIn January 1991 Soviet troops conducted several military operations in Vilnius and Riga aimed at subduing the renegade Baltic republics. In the aftermath of these events, nearly 20 civilians died and dozens were injured. To this day, Mikhail Gorbachev, president of the Soviet Union at that time, denies knowing or approving of these operations. This article re-examines his claims of innocence and finds convincing evidence to the contrary: most likely, he did not order the deaths of innocent people, but he embraced the solution that led to this outcome. [From the publication]