'Dritte Räume' in der litauischen Literatur? Eine Entgegnung zur Diskussion um den 'Baltischen Postkolonialismus

• Vokiečių kalba / German
• Anglų kalba / English

LTStraipsnyje nagrinėjamas JAV lituanistikos profesorės Violetos Kelertienės požiūris į pookupacinės lietuvių literatūros situaciją Homi Bhabha postkolonijinės teorijos kontekste. Nors Kelertienė savo analizėje remiasi Bhabha, bet ji nekalba apie jo aprašytą „trečiąją erdvę“. Vakarai ir „vakarietiškos vertybės“ figūruoja kaip pastovios ir brandžios prielaidos, o Baltijos šalys suvokiamos kaip nesubrendę „Rytai“. Postsovietinės lietuvių literatūros herojai aprašomi kaip postkolonijinės epochos migrantai, išryškinant juose atmetimo, mimikrijos ar perdėto pasitikėjimo aspektus. Negirdėti pačių „migrantų“ balso, kurį formuoja jų istorija ir kultūra. Nepastebėta galimybė iš abiejų istorijių ir kultūrų – „savos“ ir „kitos“ – susipynimo gimti trečiam, „nei Šiam, nei Anam, o dar kažkam kitam“ (Bhabha). Šiame straipsnyje tyrinėjamos trečiosios erdvės apraiškos šiuolaikinėje lietuvių literatūroje (Gavelio, Ivaškevičiaus kūriniuose), išryškėjanti hibridinė naujų dvasinių ir erdvinių formų struktūra. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Literatūra; Migracija; Mimikrija; Mišri tapatybė; Nacionalizmas; Pasipriešinimas; Posovietinė nacija; Postkolonializmas; Rytai-Vakarai; Tapatybė; Trečioji erdvė; East-West; Hybrid identity; Identity; Lithuanian literature; Migration; Mimicry; Nationalism; Post-Soviet nation; Postcolonialism; Resistance; Third space.

ENThis paper views the position of the American professor of Lithuanian Studies, Violeta Kelertas, to Lithuanian literature's postcolonial situation to discuss it in context of Homi Bhabha's postcolonial theory. Although Kelertas refers to Bhabha in her analyses, she does not include the "third Room" described by him in its real meaning. The West as well as the "Western values" appear as stabile and mature preconditions, while the Baltic states are the "East" in its immature understanding. The protagonists in Post-soviet Lithuanian literature are described as having the characteristics of Postcolonial migrants – in the facets of refusal, mimicry or presumption. The "migrant's" own voice, based in his/her own history and culture and, at the same time, knowing another culture as well and in this way being able to enrich another, is not reflected. The opportunity arising from the interweaving of both histories and cultures, the "own" and the "other", for something third, "neither One nor the Other but something else besides" (Bhabha) is not perceived. In modern Lithuanian literatures' examples (Gavelis, Ivaškevičius) our paper explores third spaces' existence and inquires about hybrid arrangements of new spiritual and spatial forms. [From the publication]