Ekonominės ir socialinės plėtros Lietuvos regionuose makroekonometrinis modelis bei jo taikymo problemos

LTEkonominės ir socialinės plėtros šalies regionuose tyrimo procesas yra gana sudėtingas, todėl būtina išskirti pagrindinius kintamuosius ir formalizuoti priklausomybes tarp jų, siekiant parengti regiono plėtros ekonometrinį modelį. Lietuvoje būtina kurti ir taikyti regionų ekonometrinius modelius, nes EK reglamentas reikalauja išankstinio būsimo programavimo periodo investicijų srauto vertinimo. Politiniai sprendimai, siejami su finansiniais srautais atskiruose regionuose, taip pat reikalauja detalaus išankstinio vertinimo. Todėl pagrindinis straipsnio tikslas yra tirti regiono funkcionavimo dėsningumus bei pagrįsti siūlomą ekonometrinį modelį ir jo pritaikomumo prielaidas. Šiuo metu Lietuvoje nėra ekonometrinių modelių atskiriems regionams kūrimo praktikos, todėl būtina analizuoti kitų šalių patirtį ir tirti jau naudojamų modelių pritaikomumo galimybes mūsų šalyje. Siūlomo regiono ekonometriniame modelyje formalizuojama geografinė modelio aprėptis, prekių rinka, veiksnių rinka, prekių ir veiksnių kainos nustatymas, viešasis sektorius, regioninės pajamos ir skurdas, dinaminė parametrizacija ir prognozavimas. Modelio lygtys parametrizuojamos daugiamatės tiesinės regresijos metodu aprašant praeityje regione vykusius procesus. Modelis su patikslintais koeficientais toliau regione prognozuoja aprėpiamoje ateityje tikėtinus ekonominius-socialinius procesus. Tai labai patogu nagrinėti modeliuojant įvairius investicinių procesų konkrečiuose šalies regionuose scenarijus ir laukiamus rezultatus bei ilgalaikes pasekmes. Ekonometrinio modelio pritaikomumo prielaidos iš esmės siejamos su patikimų statistinių duomenų gavimo problema, kuri gali būti sprendžiama vyriausybės lygiu.Reikšminiai žodžiai: Ekonominė ir socialinė plėtra; Makroekonometrinis modelis; Regionų plėtra; Socio-economic development; Macroeconometric model; Development of regions.

ENWe consider a macro econometric simulation model to prognosticate the economic and social development of regions in Lithuania. The model is developed on the basis of well-known Computable general equilibrium (CGE) modelling approach. The proposed model combines features currently found in various regional CGE models with new features and approaches to parameterization. The regional model explicitly incorporates both short-run supply constraints and less than instantaneous adjustment responses in investment, land supply, population, and commodity and factor prices. Thus, the model exhibits both positive gross multiplier and negative displacement effects from exogenous stimuli. [...] The advantages of the model are: multi-regional specification for small areas with explicit economic linkages between the areas; dynamic specification; allowance for permanent changes in unemployment and labour force participation; heterogeneous labour classes and empirically based linkages to poverty; model dynamics that reflect differences between regional and national / international economic settings; and parameterization informed by the vernacular of regional location theory to capture known empirical regularities in regional data. The regional model explores a way to mitigate the interregional economic disparity and to maximize national economic growth by considering growth capability of regions and municipalities in Lithuania. In contrast to actual national econometric models, a regional model is capable of more detailed socio-economic impact of investments of EU structural support analysis and assessment for the Lithuanian counties / municipalities concerned. [From the publication]