Priešistoriniai luotai Lietuvoje : lyginamoji analizė kitų šalių radinių kontekste

• Prehistoric Dugouts in Lithuania: Comparative Analysis Within the Context of Findings of Other Countries
• Prehistoric logboots in Lithuania

LTLuotai – seniausios archeologiškai įrodomos vandens transporto priemonės. Priešistoriniai luotai, turėję žvejybos, susisiekimo ar dvasinę paskirtį, suteikia žinių tiek apie senovės buitį, tiek dvasinį gyvenimą. Straipsnyje kaimyninių šalių radinių kontekste analizuojamas dabartinėje Lietuvos teritorijoje rastų luotų panaudojimas, jų panašumai ir skirtumai chronologiniu ir geografiniu požiūriu. Terminas „luotas“ bei jo vediniai kitose kalbose gali būti indoeuropiečių prokalbės palikimas. Luotų pavadinimai įvairiose kalbose rodo, jog tai iš vieno medžio kamieno išskobta plaukiojimo priemonė. Lietuvoje rasti akmens amžiaus luotai iš esmės nesiskiria nuo kaimyninėse šalyse rastųjų. Jų radimvietės ir dydis rodo, kad tai buvo žūklei ežeruose skirti luotai. Žalvario amžiuje ryškėja tendencija – trumpesni nei 5 m ilgio luotai randami ežerų palinkoje, ilgesni – upių. Šio laikotarpio luotų Lietuvoje nerasta, panašiausias į juos turėjo būti neišlikęs Noruišių luotas, skirtinas ežeruose naudotų luotų tipui. Geležies amžiaus luotų konstrukcija patobulinta smailėjančiu priekiu ir priekio link siaurėjančiu korpusu. Lietuvoje aptikti šio laikotarpio luotai nedaug skiriasi nuo rastų kitose šalyse, jie skirtini ežeruose naudotų luotų tipui. Luotų svarbą priešistorės žmonių gyvenime rodo kai kurie buityje naudoti ir su vandens telkiniais tiesiogiai nesusiję daiktai (dubenėliai, kirviai) bei luotų modeliai, greičiausiai skirti aukojimo tikslams. Jūrinėse visuomenėse egzistavo ir laidojimo luotuose paprotys, apie kurio egzistavimą mūsų kraštuose žinių nėra.Reikšminiai žodžiai: Luotai; Konstrukcija; Bronzos amžius; Geležies amžius; Logboots; Construction; Bronze Age; Iron Age.

ENDugouts are the oldest means of water transport that can be proved archaeologically. Prehistoric dugouts that served the fishing, transport or spiritual purposes provide information about both the everyday and the spiritual life in the ancient times. Within the context of findings in the neighbouring countries, the paper analyses the use of dugouts found in the territory of present-day Lithuania, and their similarities and differences in terms of chronology and geography. The term “dugout” and its derivatives in other languages may be the heritage of the Indo-European mother-tongue. The names of dugouts in various languages indicate that they are hollowed tree trunks. The Stone Age dugouts discovered in Lithuania have no essential differences from those found in the neighbouring countries. Their size and sites of discovery show that they were used for fishing in lakes. The Bronze Age is marked by a trend when dugouts measuring less than 5 m in length are found near lakes, while longer dugouts are mostly common to the environment of rivers. No dugouts of this period have been discovered in Lithuania. A dugout closest to them and attributable to the type of lake dugouts must have been the Noruišiai dugout that has not survived to date. Dugouts of the Stone Age showed an upgraded design featuring a tapered front and hull. Dugouts from this period discovered in Lithuania show few differences from dugouts found in other countries and are attributable to the type of dugouts used on lakes. The importance of dugouts in the life of prehistoric people is also indicated by some items used in everyday life but directly unrelated with water bodes (e.g. bowls or axes).

• Ancient logboats in Lithuania: new finds, wood taxa and chronology / Gytis Piličiauskas, Elena Pranckėnaitė, Kęstutis Peseckas, Jonas Mažeika, Simona Matuzevičiūtė. Radiocarbon. 2020, Vol. 62, nr. 5, p. 1299-1315.
• Lietuvių kalbos žodynas.. Vilnius ; Kaunas, 1968-2002. 20 t.
• Valtis plaukia palengva žemyn upe: žuvies tiekimas valdovo ir miestiečių virtuvei. Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų rinkinių lobynas / Irutė Kaminskaitė. Lietuvos muziejų rinkiniai. 2023, Nr. 22, p. 20-30.
• Vanduo, jūra ir jūros kultūra žmonijos muzikos instrumentų įvaizdžiuose / Romualdas Apanavičius. Res humanitariae. 2015, t. 18, p. 7-31.