LTVisuomenei senėjant, stacionarių paslaugų poreikis pagyvenusiems žmonėms tampa neatsiejama ilgalaikių paslaugų dalimi. Literatūroje nurodoma, kad šios paslaugos - labiausiai asmeninę autonomiją apribojančios paslaugos. Straipsnyje pristatomas tyrimas, kurio tikslas yra atskleisti kliento priešinimosi raišką socialinio darbuotojo kalboje apie stacionarios globos paslaugas pagyvenusiems žmonėms ir aptarti šios raiškos pasekmes socialinio darbo praktikai. Kontekstinė socialinio konstravimo perspektyva sudarė teorinį šio tyrimo pagrindą. Šios perspektyvos požiūriu, socialinis darbas gali būti svarstomas kaip diskursas, kuris apibrėžia, kas yra klientas, kas yra socialinis darbuotojas, ir taisykles, kuriomis vadovaudamiesi jie sąveikauja. Socialinės konstravimo perspektyvos požiūriu, diskursai yra įkūnyti galios santykiuose ir turi politinį poveikį, priešinimasis yra galios santykių išraiška. Priešinimąsi dažnai yra lengviau pastebėti, ir tai padeda atskleisti pačius galios santykius. Tyrimas atskleidė, kad kliento kaltinimas ir "blogo" elgesio suasmeninimas yra dominuojanti praktika, kuria pasireiškia institucinės kontrolės viršenybė prieš asmeninę autonomiją. Priešinimasis yra esminė sąvoka prieštaravimuose, iškylančiuose tarp institucinės kontrolės ir asmeninės autonomijos. Analizė atskleidė kliento priešinimąsi kaip kliento asmeninės autonomijos išsaugojimo siekį. Kliento priešinimasis atskleidžia socialinio darbuotojo galią, kuria subjektyvi pagyvenusio žmogaus patirtis paverčiama patologija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Institucinė pagyvenusių žmonių globa; Socialinis konstruktyvizmas; Kliento pasipriešinimas; Residential care of the elderly; Social constructionism; Client’s resistance.
ENClient's resistance as a form of power relations in social work practice within institutional services is discussed in the article. Agency, which provides residential care for the elderly, is presented as organizational context for the analysis. In academic literature as well as in the study presented in this article the issues of client's participation vs. paternalism, retaining autonomy vs. dependence, continuity vs. discontinuity are discussed. The meaning of client resistance as a manifestation of power relations within institutional care setting is revealed. [From the publication]