Svetimo žvilgsnio paradoksai: barbaras kaip svečias

LTStraipsnyje, aptariant barbaro sampratą, aktualizuojamos svetimo, svetimšalio, Kito reikšmės. Pasitelkiami Tomo Venclovos eilėraščiai "Tarp Landwehrkanalo ir Spree" bei "Prie ežeryno", aprašantys viešnagę Vokietijoje. Aiškinamasi, kokį vaidmenį Kito, svetimos kultūros vaizdinio sklaidoje atlieka estetinės, etinės, politinės, ideologinės konotacijos. Analizuojamuose eilėraščiuose svetimumas siejamas ne su "beraščio barbaro" topu, bet su tapatybės, projektuojamos į dabartį istorinės atminties, atsakomybės, teisingumo kategorijomis, kurios komplikuoja dialoginį santykį su vaizduojamu šalimi ir nubrėžia ribas begaliniam tapatybių dauginimuisi. Interpretacijos teorijos požiūriu svarbi mintis, jog skaitydami tekstą, mes neišvengiamai išskiriame vieną perspektyvą kitų sąskaita. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Barbaras; Svetimas; Kitas; Dialogas; Tapatybė; Atmintis; Atsakomybė; Barbarian; Stranger; Other; Dialogue; Identity; Memory; Barbaras; Responsibility; Barbarian.

ENThe article discusses the notion of the barbarian in its connection with the meanings of the stranger, the foreigner, and the Other. The analysis is based on two poems of Tomas Venclova "Between Landwehrkanal and Spree" and "By the Lakes". The paper inquires the problem of the role played by the aesthetic, ethic and ideological connotations in creating and dispersion of images of the Other and the foreign culture. It is argued that Venclova bounds these connotations with such categories of value as identity, memory and responsibility. The latter categories on their turn complicate the dialogic relation with the Other. [From the publication]