Priesagos -inis, -ė būdvardžiai pietinių pietų aukštaičių šnektose.

LTŠio straipsnio tikslas -- aprašyti priesagos -inis, -ė būdvardžių, pvz.: linìnis, -ė vartoseną, paplitimą ir kirčiavimą pietinių pietų aukštaičių šnektose. Tiriamąją medžiagą sudaro apie pusantro šimto šios priesagos vedinių, daugiausia surinktų iš Lietuvių kalbos instituto Tarmių archyve saugomų 2003-2007 metų garso įrašų. Tiriamų šnektų plote daugiausia užrašyta daiktavardinės kilmės priesagos -inis, -ė vedinių, reiškiančių medžiagą, iš kurios arba su kuria kas nors padaryta, pvz.: kruopìnė kõšė. Pietinių pietų aukštaičių šnektose vartojamų priesagos -inis, -ė būdvardžių kirčiavimas daugeliu atvejų tiesiogiai susijęs su pamatinių žodžių akcentuacija ir nulemtas jų akcentinės galios. Vedinių, kurių pamatiniai žodžiai yra trečiosios ar ketvirtosios kirčiuotės, linkstama apibendrinti priesagos kirtį, pvz.: arklìnis, -ė (: arklys 3^b). laukìnis, -ė (: laũkas 4). Būdvardžiai, grindžiami pirmosios ir antrosios kirčiuotės žodžiais, kirčiuojami dvejopai: pastoviai šaknyje, pvz.:píeninis, -ė(:píenas 1),rañkinis,-ė(: rankà 2) arba priesagoje, pvz.: drobìnis, -ė (: drobė 1), cukrìnis, -ė (: cùkrus 2). Polinkis šiuos vedinius kirčiuoti pagal antrąją kirčiuotę pirmiausia sietinas su semantika (medžiagą žyminčius būdvardžius linkstama kirčiuoti priesagoje nepaisant pamatinių žodžių akcentinės paradigmos), aiškintinas kitų priesagos -inis. -ė vedinių akcentuacijos analogija ir pamatinių žodžių ar jų formų kirčiavimo įvairavimu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Būdvardis; Priesagos vedinys; Pamatinis žodis; Kirčiuotė; Kirčiavimo variantas; Adjective; Suffixal derivative; Base word; Accentuational class; Accentuation variant.

ENThe paper aims at describing the usage, area of use and accentuation of adjectives formed with the suffix -inis. -ė (e. g. linìnis, -ė) in the southern dialects of southern highlanders. The data for the present research covers about a hundred and a half derivatives of the above pattern. They were mainly collected from the voice recordings of 2003-2007 and are stored in the Archive of Dialects of the Institute of the Lithuanian Language. In the area of dialects under investigation the bulk of the recorded -inis, -ė adjectival derivatives are of nominal origin referring to the material of which or with the help of which something has been made, e. g. kruopìnė kõšė In most cases the accentuation of-inis, -ė adjectives in the southern dialects of southern highlanders is directly related to the accentuation of the base word and is determined by its accentuation power. If the base word is of the third or fourth accentuation class, its derivative tends to adopt the suffixal accentuation pattern, e. g. arklìnis, -ė (: arkl໹. 3rd class), laukìnis, -ė (: laũkas, 4th class). Adjectives derived from nouns of the 1st and 2nd accentuation class follow two accentuation patterns: the stress falls either on the root (e. g. píeninis, -ė (: píenas', 1st class), rañkinis, -ė (: rankà 2nd class) or on the suffix, e. g. drobìnis, -ė (:dróbė, 1st class), cukrìnis, -ė (: cùkrus 2nd class). A tendency to accentuate the latter derivatives according to the second accentuation class is related to the meaning of adjectives (those referring to materials tend to adopt the stress on the suffix, independently of the accentuation paradigm of the base word) and can be explained by the accentuation analogy of other -inis. -0 derivatives and the accentuation variability of the base words or their forms. [From the publication]