Возможности социальной реабилитации при работе с родителями воспитанников домов ребенка
LTAkivaizdu, kad augančio globos ir auklėjimo įstaigoje vaiko asmenybės visavertiško formavimosi negali užtikrinti vien tik jo priežiūra ir mokymas. Tokio vaiko raida ankstyvame amžiuje vyksta be svarbiausio komponento – šeimos. Šeimoje žmogaus formavimasis vyksta jį supančioje socialinėje kultūrinėje aplinkoje, kas nėra tapatu auklėjimui. Todėl vaikų globos namuose vykstančiai socialinei reabilitacijai, sprendžiančiai ir vaiko, ir jo šeimos problemas, keliami specifiniai tikslai: a) atstatyti pilnaverčius ryšius tarp vaiko ir jo šeimos, b) įstaigoje sukurti tokias sąlygas, kurios maksimaliai atitiktų natūralios socialinės aplinkos modelį. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas auklėtinių socialinei reabilitacijai, kadangi jų socialinė raida (kuri iš esmės ir yra socialinės reabilitacijos pagrindas), įtakojama pačioje įstaigoje egzistuojančių neigiamų socialinių veiksnių, praktiškai paliekama savieigai. Apibendrinant straipsnį, galima padaryti tokias išvadas: Globos įstaigos – ypatingos institucijos, kuriose socialinė reabilitacija turi būt vykdoma kompleksiškai, atkreipiant dėmesį į institucijos specifiką, specialistų profesinę kompetenciją, auklėtinių ir jų artimųjų socialinės partnerystės raidą. Vaikų globos namuose vykstančios socialinės reabilitacijos objektas yra ne tik globos namų auklėtinis, bet ir jo šeima. Siekiant išspręsti reabilitacijos klausimą globos institucijose, būtina sukurti plačią infrastruktūrą, kurios centrine ašimi turi tapti šeima, turinti galimybę gauti psichologinę, socialinę, juridinę pagalbą bei apsaugą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Socialinė reabilitacija; Pagalba tėvams; Vaikų ugdymas; Globos įstaigos; Vaikų namai; Psichosocialinė raida; Socialiniai pedagogai.
ENAdequate personality development of institutionalised children cannot be assured just through their care and education. The early childhood development of such children takes place without its most important component – a family. In a family, an individual’s development takes place in an enveloping sociocultural atmosphere, which is not the case with institutionalised children. Therefore, when undertaking the social rehabilitation of institutionalised children, it is important to: a) restore proper communication between the child and his family; b) create conditions in the institution that maximally match the natural social environment model. Particular attention must be given to social rehabilitation of the institutionalised children, since their social development (which is the foundation of social rehabilitation) is affected by negative social factors in the institution. The general conclusion of the article is that: social rehabilitation of institutionalised children must be conducted in an integrated way, paying attention to the specifics of the institution, the professional competence of the specialists, and the development of links with the children's families. The object of the social rehabilitation is therefore not just the institutionalised children, but also their families. Attempts to deal with the problem of social rehabilitation in these institutions must focus on construction of a broad infrastructure, the central axis of which must be the family, which must receive psychological, social and legal support and protection. [From the publication]
