Dėl lietuvių kalbos sklandžiujų priebalsių kiekybės

LTIšsamios lietuvių bendrinės kalbos priebalsių akustinių ypatybių analizės nėra. Tad šiuo tyrimu norėta išsiaiškinti bent preliminarius priebalsių kiekybės santykius. Tyrimui pasirinkta diktoriaus V. Širkos perskaityta rišlaus teksto ištrauka (beveik lh 40 min. trukmės įrašas, kuriame iš viso buvo ištarta apie 60 tūkst. garsų). Rišlus tekstas, o ne speeialus testas pasirinktas tam, kad būtų galima nustatyti trukmės skirtumus, kurie egzistuoja realioje vartosenoje. Priebalsių trukmė nustatyta automatiškai anotuojant garso įrašus HTK šnekos atpažinimo Įranga. Kiekybės duomenys apdoroti statistiškai. Pranešime analizuojama, ar priklauso priebalsių kiekybė nuo palatališkumo, tarimo vietos, ar skiriasi priebalsio kiekybė, jei jis yra dvigarsio dalis, bei ar turi įtakos kiekybei kirtis. Gauti preliminarūs rezultatai rodo, kad kietieji priebalsiai yra šiek tiek ilgesni už minkštuosius. Sklandžiųjų priebalsių tarimo vieta gana artima, todėl akivaizdesnių trukmės skirtumų šiuo aspektu nepastebėta. Iš gautų rezultatų galima pastebėti tendenciją, kad dvigarsyje esantys sklandieji priebalsiai ilgesni už viengarsius. Tačiau šiuos rezultatus dar reikėtų tikslinti. Kaip ir galima tikėtis, nirtagalis dvigarsio antrasis dėmuo yra ilgesnis už nekirčiuotą dvigarsio dėmenį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sklandieji; Nosiniai ir virpamieji priebalsiai; Minkštumas; Trukmė; Dvigarsis; Priegaidė; Lateral; Nasal and trill consonants; Palatalization; Duration; Diphthong; Accent.

ENThe acoustical properties of Lithuania consonants have been very little researched. The aim of this work is to investigate at least the tentative relations of the duration of Lithuanian approximant lateral, nasal and trill consonants. Investigations are based on a coherent text fragment recorded by V, Širka (about 1 h 40 min. record, containing about 60 thousand sounds). The coherent text was chosen on purpose to define differences of duration, existing in a real usage. The duration of the consonants was set automatically, recording the sounds with speech identification equipment (HTK). The duration data was processed statistically. In this paper it is analyzed if the duration of consonants depends on palatalization, place of articulation, if the duration differs when it is diphthong and if the accent has an influence on its duration. Tentative results show that palatalized consonants approximants are a little bit longer than hard consonants in term of their duration. A place of articulation of all these consonants is quite close, therefore obvious duration differences were not observed. From the results a tendency can be noted, that diphthongs are longer than monophthongs. However, the results should be revised. As it was expected, stressed part of diphthong is longer than of that unstressed. [From the publication]