Why did Estonia perform best? The North–South gap in the post-socialist economic transition of the Baltic States

LTPraėjus daugiau negu dešimt metų nuo posocialistinės politinės ir ekonominės transformacijos pradžios galima išskirti dvi pokomunistinių šalių grupes - tas, kuriose ji "pavyko" (tai šalys su konsoliduota liberalia demokratija ir veikiančia rinkos ekonomika), ir tas, kuriose ji "nenusisekė". Pirmajai grupei priklauso Baltijos ir Vidurio Europos šalys, antrajai - Balkanų šalys ir dauguma buvusių sovietinių respublikų. Visos trys Baltijos šalys priklauso pirmajai grupei. Tačiau 1994 m. užsienio analitikai gyrė Estiją kaip "žėrinčią Baltijos žvaigždę", o Lietuvos ekonominiai pasiekimai ir reputacija buvo menki. Kas Estiją įgalino pirmauti tarp Baltijos šalių pirmuoju rinkos transformacijos dešimtmečiu: ar tai buvo palankesnės pradinės sąlygos, politinių procesų ypatumai (pavyzdžiui, etniškai "neestiškos" gyventojų dalies, kuri būtų buvusi potencialus panašios į Lietuvos demokratinę darbo partiją pokomunistinės partijos elektoratas, politinė atskirtis), protestantiškas kultūrinis paveldas, o gal būt geresni tarptautiniai viešieji ryšiai? Straipsnyje aptariami keli alternatyvūs atsakymai ir plėtojamas vėberiškas aiškinimas.autoriaus tekstas].Reikšminiai žodžiai: Baltijos šalys (Baltic states); Posovietinės transformacijos; Maksas Vėberis; Herrnhuter judėjimas; Baltic states; Post-communist transformation; Max Weber; Herrnhuter movement.

ENAfter more than a decade of post-socialist political and economic transformation one can distinguish two groups of transition countries - 'successful' (with a consolidated liberal democracy and working market economy) and 'unsuccessful' cases. The first group is represented by the countries of Central Europe and the Baltic states, and the second by the Balkan countries and most of the former Soviet republics. Today, all three Baltic countries belong to the first group. However, in 1994 Estonia was praised by foreign analysts as 'a shining star from the Baltic's', whereas the economic performance and reputation of Lithuania was rather low. What was it that enabled Estonia to perform best during the first decade of market transition: was it better initial economic conditions, peculiarities in the political process (e.g. the exclusion of a significant part of the 'non-ethnic' Estonian population who could have been the potential electorate for a post-communist party like the Lithuanian 'Laborists'), a Protestant cultural legacy, or perhaps even better public relations? This article discusses alternative answers and elaborates on a Weberian explanation. [From the publication]