Asimiliacija šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje : švietimo sektoriaus pasirinkimas

LTLeidinyje pateikiama schema, išryškinanti socialinius asimiliacijos veiksnius individo lygmeniu ir leidžianti operacionalizuoti kai kurias teorines prielaidas. Apsvarsčius teorines prielaidas ir nagrinėjant duomenis asimiliacija traktuojama ne kaip baigtinė individo ar grupės pasiekta būklė, bet kaip procesas, kuriame svarbūs skirtingi veiksniai ir kurį analizuojant aktualu nustatyti, kurie iš jų reikšmingiausi. Pirmojoje dalyje pateikiama asimiliaciją nagrinėjančių sociologinių studijų apžvalga, aptariamos asimiliacijos sampratos teorinės prielaidos. Antroji dalis skirta struktūriniams asimiliacijos veiksniams apžvelgti – įvertinti tokius etninių grupių demografinius duomenis kaip amžiaus struktūra, gimtosios kalbos paplitimas, nedeklaravusių tautybės gyventojų gimtoji kalba ir amžius. Remiantis ekspertų teiginiais identifikuojami švietimo sektorių kaitos veiksniai. Trečiojoje dalyje pristatomas kiekybinis empirinis tyrimas. Tarpusavyje lyginamos keturios iš anksto išskirtos kategorijos: lietuvių kilmės respondentai, leidžiantys vaikus į mokyklas lietuvių dėstomąja kalba; nelietuvių kilmės respondentai, leidžiantys vaikus į mokyklas lietuvių dėstomąja kalba; respondentai, leidžiantys vaikus į mokyklas lenkų dėstomąja kalba; respondentai, leidžiantys vaikus į mokyklas rusų dėstomąja kalba. Ketvirtojoje dalyje keliami klausimai apie asimiliacijai iškylančias kliūtis. Asimiliacijos patirtys ir asimiliacijos proceso ribos svarstomos analizuojant interviu medžiagą bei apklausų duomenis apie visuomenės daugumos nuostatas.Reikšminiai žodžiai: Asimiliacija; Kalba; Lietuva, udgymas; Tautinės mažumos, asimiliacija, švietimas, mokyklos pasirinkimas, etninė tapatybė, kultūrinė distancija, socialinė distancija, socialinis mobilumas; Ugdymo kalbos pasirinkimas; Assimilation; Choosing language of education; Education; Ethnic minorities, assimilation, education, school choice, ethnic identity, cultural distance, social distance, social mobility; Language; Lithuania.

ENThe publication provides a scheme highlighting the factors of social assimilation at the individual’s level and allowing for operationalisation of certain theoretical assumptions. When considering theoretical assumptions and analysing the data, assimilation is treated as a process where different factors are important and for the analysis of which it is important to establish which of them are most significant rather than a final state achieved by an individual or a group. The first part contains a survey of sociological studies dealing with assimilation and discussions about theoretical assumptions of the assimilation concept. The second part is dedicated to the review of structural assimilation factors – to assess such demographic data of ethnical groups as age structure, spread of the native language, the native language and age of population with no declared nationality. Change factors of the educational sector are identified based on experts’ statements. The third part contains the presentation of a quantitative empirical study. Four categories distinguished in advance are compared: respondents of Lithuanian origin whose children go to schools where lessons take place in Lithuanian; respondents of non-Lithuanian origin whose children go to schools where lessons take place in Lithuanian; respondents with children going to schools where lessons take place in Polish; respondents with children going to schools where lessons take place in Russian. Issues related to obstacles faced by assimilation are raised in the fourth part. Assimilation experiences and boundaries of the assimilation process are considered through the analysis of the interview and survey data on the approaches of the majority of the society.

• Politikos mokslai / Political sciences
• Sociologija / Sociology
• Etnologija / Ethnology
• Edukologija / Education