LTStraipsnyje aptariamos pokolonijinių studijų teikiamos teorinės perspektyvos Kanados multikultūrinės literatūros analizei ir interpretuojami lietuvių kilmės Kanados rašytojų du kūriniai – Antano Šileikos apsakymų rinkinys Gyvenimas išsimokėtinai ir Irenos Guilford romanas Glėbys. Suaktualinant kolonijinės kanadiečių istorijos patirtis, išryškinamos multikultūralizmo diskurso vidinės prieštaros – jo atvirai skelbiamas įsipareigojimas laikytis hibridinių tautinio tapatumo formų – ir latentinė, t. y. slapta, kolonijinės galios struktūrų nostalgija, per kurias kultūrinė kitybė Kanadoje paverčiama egzotikos objektu. Grožinėje literatūroje dėmesys kultūrinei egzotikai aiškinamas multikultūrinės estetikos samprata, nusakančia estetinį ir ideologinį meninės sąmonės santykį su multikultūralizmu kaip kanadiečių tautą aprašančiu ir disciplinuojančiu diskursu. Tad Šileikos apsakymų ciklo ir Guilford romano analizėje bandoma atskleisti ir apibūdinti naratyvines strategijas, per kurias šie du tekstai įsiterpia į Kanados diskursyvinės steigties ir diasporinių tapatybių egzotizavimo procesą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antanas Šileika; Daugiakultūriškumas; Egzotika; Etniškumas; Irena Guilford; Kanados lietuvių literatūra; Kanados lietuvių literatūra anglų kalba; Kanados literatūra; Kitybė; Lietuvių imigrantai Šiaurės Amerikoje; Postkolonializmas; Postkolonijizmas; Tautinė tapatybė; Antanas Sileika; Canadian Lithuanian literature; Canadian literature; Canadian-Lithuanian literature in English; Etnicity; Exotica; Irena Guilford; Lithuanian immigrants to North America; Multiculturalism; National identity; Otherness; Postcolonialism; Postcolonizme.
ENThe article deals with theoretical prospects for the analysis of multicultural Canadian literature provided in post-colonial studies and provides interpretations of two books by Canadian authors of Lithuanian origin – collection of stories by Antanas Šileika “Gyvenimas išsimokėtinai” [“Buying on Time”] and a novel by Irena Guilford “Glėbys” [“The Embrace”]. By increasing the relevance of Canadians’ experience of the colonial history, internal conflicts of multicultural discourse are highlighted – his openly declared commitment to maintain hybrid forms of the national identity – and the latent one, i.e. a secret nostalgia for the structures of colonial power through which cultural otherness in Canada is turned into an exotic object. Focus on cultural exotica in fiction is explained by the concept of multicultural aesthetics defining the aesthetical and ideological relation of artistic consciousness with multiculturism as the discourse describing and disciplining the Canadian nation. It is therefore attempted to reveal and describe the narrative strategies through which the two texts become a part of the process of Canadian discursive establishment and of attributing an exotic character to diasporic nationalities in the analysis of Šileika’s series of stories and Guilford’s novel.