Skolinimosi pobūdis įvairiose pasaulio kalbose

LTStraipsnyje, remiantis kalbų kontaktų teorija, apžvelgiami įvairių kalbų dabartinio skolinimosi polinkiai, pristatoma šiuos procesus reglamentuojanti kalbos politika. Kalbant apie skolinimosi kryptį ir intensyvumą, lemiamu veiksniu laikytinas kalbų prestižas. Jei kalbos prestižo atžvilgiu lygiavertės – vyksta abipusis saikingas skolinimasis. Jei kurios nors kalbos bendruomenė įsigali socialinėje ir politinėje plotmėje, viena iš kalbų tampa substratinė, kita – superstratinė. Viena iš drastiškų kalbos kitimo formų yra pidžinizavimas – kalbos sistemos prastinimas. Pagrindinė šio reiškinio prielaida – daugybės svetimos kalbos intarpų radimasis. Paskutiniuoju metu japonų kalboje ypač daug perdarytų anglybių; kalba išsigimsta, kadangi pažeidžiama savųjų ir svetimųjų žodžių kiekio pusiausvyra. Europoje pastebima bendra tendencija tiesiogiai cituoti anglų kalbos žodžius, nederinant jų su savosios kalbos sistema. Dabartinis anglų kalbos poveikis daugeliui pasaulio kalbų yra aiškiai superstratinis, nors kontaktai dažnai vyksta ne tarp kalbos bendruomenių. Lietuvių kalba taip pat patiria stiprų anglų kalbos poveikį. Skolinimasis visada esti socialiai motyvuotas, o paveikti skolinimosi pobūdį vien primenant, kad yra ir savos kalbos priemonių, neįmanoma, nes tokiu atveju operuojama tik kalbos sistemos lygmeniu, neatsižvelgiant į kalbos vaidmenį ir funkcijas visuomenėje. Straipsnyje minimi su svetimžodžiais susiję Lietuvoje veikiantys įstatymai, nutarimai ir programos; aptariama dabartinė lietuvių kalbos politika, skirta optimaliai, bet racionaliai vengti svetimžodžių.Reikšminiai žodžiai: Adaptuota forma; Citata; Kalbos politika; Kalbų kontaktai; Pasaulio kalbos; Pidžinas; Pidžinizavimas; Skoliniai; Skolinimasis; Svetimi žodžiai ir frazės; Adapted form; Borrowing; Citation; Foreign words and phrases; Language contacts; Language policy; Languages of the world; Loan words; Pidgin; Pidginisation.

ENBasing on the theory of language contacts, the paper overviews the tendencies of present borrowing of various languages, and presents the language policy regulating these processes. Concerning the direction and intensity of borrowing, language prestige is the determining factor. If the languages are equal in terms of prestige, mutual moderate borrowing takes place. If the community of one language gains social and political power, one language becomes substratum, and the other superstratum. Pidginisation – the simplification of the language system – is one of the drastic forms of language change. This phenomenon is mainly preconditioned by the appearance of many inserts from a foreign language. Lately the Japanese language has borrowed and modified many English words; the language thus degenerates, because the balance between the quantity of own and foreign words is lost. There is a common European tendency to directly cite English words without adapting them to the own language system. The present impact of the English language on many world languages is evidently superstratum, although the contacts often take place not between language communities. The Lithuanian language is also greatly affected by the English language. Borrowing is always socially motivated, and it is impossible to affect the nature of borrowing through a sole reminder that there are own language means, because in this case only the level of language system is operated without paying regard to the role of the language and its functions in society. The paper mentions the laws, resolutions and programmes effective in Lithuania which are related to loanwords; discusses the current Lithuanian language policy oriented to optimal yet rational avoidance of loanwords.

• Globalisierung und lexikalische Entlehnungen im politischen Diskurs / Vida Rudaitienė, Ernesta Račienė. Enkulturation durch sozialen Kompetenzerwerb / Gerd-Bodo von Carlsburg (Hrsg.). Frankfurt, M.: Lang, 2011. P. 431-447.
• Globalizacija ir leksikos pokyčiai politiniame diskurse / Vida Rudaitienė. Res humanitariae. 2011, t. 10, p. 256-283.
• Globalizacijos įtaka specialybės kalbos studijoms: naujos žodžių reikšmės studentų kalboje / Aušra Didjurgienė, Giedrutė Grigonienė. Šiuolaikinės visuomenės ugdymo veiksniai. 2016, T. 1, p. 127-136.
• Kalbų kontaktai ir lietuvių kalbos tradicija / Vida Rudaitienė. Žmogus ir žodis. 2014, 3, p. 111-121.
• Lexical blends in the Lithuanian language: the case of the Database of Lithuanian Neologisms / Agnė Aleksaitė. Buletin ştiinţific - Universitatea de Nord din Baia Mare. Seria A, Fascicula filologie 2021, t. 30, p. 17-34.
• Makroekonomikos terminija: sinonimijos priežastys / Ramunė Vaskelaitė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2022. Elektroninis (PDF), p. 135.
• Plague of locusts or manna from heaven? Recent Anglicisms in Lithuanian / Kristina Brazaitis. Journal of Baltic studies. 2006, vol. 37, no. 4, p. 442-466.
• Skolintos leksikos pinklės / Rasa Dobržinskienė. Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka 2013, 9, p. 92-100.
• Tarptautinių daiktavardžių adaptavimas: žodžio galas / Laima Kalėdienė. Specialybės kalba: terminija ir studijos / redaktorių kolegija: Gintautas Akelaitis, Angelė Kaulakienė, Irena Smetonienė, Tadas Sudnickas, Vida Žilinskienė, Kazimieras Župerka. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2008. P. 50-60.
• Vakarų aukštaičių šiauliškių patarmės šiaurinių šnektų latvybės / Aurelija Gritėnienė. Vakarų ir pietų aukštaičiai: tarmių ir kitų kalbų sąveika / sudarytojos: Jolita Urbanavičienė, Aurelija Gritėnienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2022. P. 138-164.
• Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studentų požiūrio į anglų kalbos skolinių vartojimą tyrimas / Svetlana Toropovienė, Rūta Kalytienė. Technologijos ir menas: tyrimai ir aktualijos. 2019, 10, p. 53-56.