Kultūros ir kalbų politikos sąsajos

LTStraipsnis skirtas lietuvių nacionalinio ir kultūrinio identiteto problemoms. Aptariamos lietuvio ir lietuvybės, tautybės sampratos istorijos tėkmėje ir globalizacijos sąlygomis. Atkreipiamas dėmesys į Bažnyčios nuo XVII amžiaus eskaluotą lietuviškai šnekančių Rytų Lietuvos gyventojų priešpriešą kitakalbiams, sovietmečiu tęstą carinę rusifikacijos politiką. Teigiama, kad šiuo metu yra visuotinai įsigalėjusi nuostata Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjais laikyti tik lietuviškai kalbančius ar kalbėjusius ir rašančius ar rašiusius žmones. Pateikiamas 2004 metais Lietuvos mokyklose atliktas sociolingvistinis eksperimentas, siekiant išsiaiškinti, ką vyresniųjų klasių moksleiviai laiko Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjais. Autorė teigia, kad šis eksperimentas tik patvirtino, moksleiviai Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjais linkę laikyti tuos, kurie kalbėjo (-a) ar rašė (-o) lietuviškai. Konstatuojama, kad tokia nuostata yra ir švietimo sistemoje. Pažymima, kad nei Lietuvos kultūros politikos nuostatos, nei Valstybinės kalbos politikos 2003-2008 metų gairės tokios nuostatos nepaneigia. Daroma išvada, kad didėjant Lietuvos gyventojų migracijai ir vis aktyviau dalyvaujant globalizacijos procese, Lietuvos kultūros samprata revizuotina - pagrindiniu lietuviškosios kultūros atributu neturėtų būti laikoma kalba, nes taip nuskurdinama Lietuvos kultūra. Geriausias šios problemos pavyzdys, autorės nuomone, Česlovo Milošo kūrybos ir asmenybės interpretacija kaip ne Lietuvos kultūros dalis.Reikšminiai žodžiai: Globalizacija; Kalbos politika; Kultūra; Kultūrinis identitetas; Sociolingvistinis eksperimentas; Cultural identity; Culture; Globalization; Language policy; Lithuanian; Sociolinguistic experience.

ENThe paper deals with the question of the national and cultural identity of the Lithuanians. There is a widespread tradition now to identify themselves and the others as the Lithuanians only those, who speak Lithuanian, whereas earlier it was not so. The problem of non-Lithuanian language based culture of Lithuania is discussed. There are presented the results of some sociolinguistic experiences, based on that problem. The intercourse of our days' culture and language policy is analyzed. Practical guidelines for revising those phenomena are suggested. [text from author]