Religinės patirties matmuo Antano Vaičiulaičio ir Paulio Claudelio (Paul Claudel) kūryboje

LTŽvelgimo į pasaulį perspektyva, apimanti santykio su būties ir pasaulio visuma, su Dievu liudija ne tiek išoriškai pastebimą A. Vaičiulaičio ir P. Claudelio tarpusavio kūrybinę giminystę, bet veikiau religinę patirtį kaip bendražmogišką, kūriniuose iškeliančią ir giluminę abiejų pasaulėjautos bendrystę. Straipsniu siekta užčiuopti jų susitikimo pėdsaką religinės patirties plotmėje. Meniniuose A. Vaičiulaičio tekstuose ryški įsižiūrėjimo, įsiklausymo linija. Pasaulis prašosi būti įžodintas, reikalauja atvirumo, tarsi įreikšminamo žodeliu "žiūrėk". Prancūzų poetas kalba apie "klausančią akį" (L’Œil écoute), siejamą su poeto misijos prisiėmimu šlovinti Dievo Kūriniją. P. Claudeliui poezijos tyla yra akimirka, kur prasideda prasmingas klausymas, kuriame tik ir įmanoma išgirsti į save nukreiptą žodį. A. Vaičiulaičio žmogus savo buvimu jau esti iš prigimties atitinkančiu dieviškojo žodžio "klausytoju". Būtent toks bendrumo pojūtis gali būti suvokiamas kaip religinis potyris, jei tikėjimą įsisąmoninsime kaip Kito realumą, konkretumą, o suinteresuotumą, leidžiantį patirti bendrumą su Kitu -- kaip tikėjimo santykį. A. Vaičiulaičio ir P. Claudelio kūrybos vientisumas kyla iš bendrumo su Dievu, nors ir yra skirtingai pasirodantis. Religinė patirtis -- jų kuriamo pasaulio darnos pagrindas, savaip papildantis naujojo krikščioniškojo humanizmo keltas idėjas, viena jų -- žmogaus ir transcendencijos santykio įkūnijimas.Reikšminiai žodžiai: Religinė patirtis; Antanas Vaičiulaitis; Paul Claudel; Religious experience; Antanas Vaičiulaitis; Paul Claudel; Phenomenology.

ENThe perspective of looking at the world, including the relationship between the existence and the whole world and with God witnesses not the externally observable creative relationship between A. Vaičiulaitis and P. Claudel, but rather a religious experience as a common human communion thrown up in the works and deep emotional attitude of both. The article sought to feel the imprint of their meeting within the plane of religious experience. The line of double-take and listening is well-defined in artistic texts of A. Vaičiulaitis. The world asks for being worded, requires openness, as if it was using a meaningful word "look". French poet talks about "a listening eye" (l'oeil écoute) associated with the poet's assumption of the mission to worship the creation of God. Poetry is a moment of silence to P. Claudel, where a meaningful listening begins, where it is only possible to hear a self-directed word. The man of A. Vaičiulaitis is a satisfying "listener" of the divine word through his own existence naturally. Namely, such sense of unity may be perceived as a religious experience, if the faith is realized as the reality and concreteness of the Other, and the interest which allows feeling the communion with the Other - as the relationship of the faith. The creative wholeness of A. Vaičiulaitis and P. Claudel emerges from the commonality with God, albeit it appears in different ways. Religious experience is the key stone for their created world harmony, which complements the new ideas of set up by Christian humanism in its own way, one of them is the embodiment of relationship between the human and transcendence.

• Literatūrologija / Literary Studies
• Menotyra / Arts