Vokiečių demokratijos šauklys M.Erzbergeris Vasario 16-osios kontekste

LTStraipsnyje siekiama įvertini žinomo XX a. pr. vokiečių politiko Mattiaso Erzbergerio vaidmenį Lietuvos valstybės kūrimesi Pirmojo pasaulinio karo metais. O taip pat naujoje šviesoje pristatyti primirštus ar mažai žinomus šio Vokietijos demokratijos reprezentanto biografijos faktus. Net būdamas okupacinės valdžios atstovas M. Erzbergeris rodė išskirtinį susirūpinimą besikuriančios Lietuvos valstybės gerove. Jis turėjo visišką Lietuvos politikų pasitikėjimą ir įtakojo svarbiausius Lietuvos tarybos sprendimus, įskaitant ir patį reikšmingiausią – vasario 16 dienos Nepriklausomybės akto priėmimą. Kadangi Vokietijos politikas dažniausiai veikė konfidencialiais kanalais, jo vaidmuo gana sudėtingai identifikuojamas. Nors akivaizdi M. Erzbergerio simpatija Lietuvai, tačiau šio dėmesingumo motyvų klausimas tebėra atviras. Keliamos gan įvairios hipotezės: veikti Lietuvos labui jį skatino kataliko rūpestis katalikiškos valstybės likimu, partinio veikėjo susirūpinimas partinės pusiausvyros pažeidimu įsigalint vienai jėgai ar net ekonominės naudos išskaičiavimas. Jokių diskusijų nekelia tik pats faktas, kad 1917-1918 m. M. Erzbergeris veikė Lietuvos labui ir Lietuvos politikai juo visiškai pasitikėjo.Reikšminiai žodžiai: Pirmasis pasaulinis karas, 1914-1918 (Didysis karas; World War I); Lietuvių ir vokiečių santykiai; Valstybingumas; Vasario 16-oji; Centro partija; Vokietija (Germany).

ENThe article seeks to assess the role of the extraordinary German politician and statesman of the early twentieth century, Mattias Erzberger, in the forging of Lithuanian statehood during the years of the First World War. It also presents in a new light some forgotten or little known facts from the biography of this representative of German democracy. Although he was also a representative of the occupying power, M. Erzberger felt exceptional sympathy for the well-being of the nascent Lithuanian state. He was trusted by Lithuanian politicians and he influenced the most important decisions of the Council of Lithuania, including the adoption of the Act of Independence of 16 February 1918. However, his influence is not so easily identifiable, this German politician usually did his work through confidential channels. M. Erzberger’s sympathy for Lithuania is clear, but the question of his motivation remains open. Experts raise various hypotheses: as a Catholic he may have been motivated to act in the interests of Catholic Lithuania; it may have been his concern as member of a particular political party to prevent an imbalance of party powers if one side were to gain too much ground; or he may have acted out of economic considerations. The discussions continue, but there is no dispute about the fact that during the entire period of 1917–1918 Erzberger acted to the benefit of Lithuania, and Lithuanian political figures put their complete trust in him.